19 sausio, 2024
Lolita Pranienė

Kai audžiau staklelės dūzgė, kai drožiau skiedrelės lakiojo

Sausio 10–31 d. net dvejose Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padaliniuose  eksponuojama unikali Juozo Binkio rankšluostinių ir Biržų muziejaus „Sėla“ rinkiniuose saugomų rankšluosčių paroda. Muziejaus fonduose šiuo metu saugoma per 50 rankšluostinių ir virš 300 rankšluosčių, jie nuolat pasipildo naujais eksponatais. Bibliotekose eksponuojama tik nedidelė jų dalis.

Lietuvių tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė. Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, dažnai virsta ir šių dienų patrauklia veikla. Vieni ar kiti gaminiai, būdingi konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, jų kolekcijų formavimas ir populiarinimas ženkliai prisideda prie tautinio paveldo kaip tikro lietuviško perlo patrauklumo didinimo. 

Rankšluostinės ir austi rankšluosčiai – vieni iš jų. Net ir kaimo sodybose retai besutiksime  šiuos buities atributus, o ką kalbėti apie miesto gyventojus supančią buitį.

Rankšluostinę, kažkada gana paplitusią interjero detalę, Visuotinė lietuvių enciklopedija apibūdina taip: „tai nedidelis baldas, kabyklėlė rankšluosčiui pakabinti – rankšluosčio pločio velenėlis, įtaisytas tarp dviejų šoninių lentelių, sujungtų lentelėmis viršuje ir priekyje“. Lietuvos kaime rankšluostinės žinomos nuo XIX a. vidurio. Tiek savo forma, tiek puošyba jos labai įvairios ir buvo gausiai ir plačiai paplitusios. Sunku būtų įsivaizduoti senąją pirkią be rankšluostinės ir joje kabančio gražaus rankšluosčio. Ji buvo kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos arba svetainės sienos, netoli stalo. Tai grynai dekoratyvinė puošmena – rankšluostinėje kabančio rankšluosčio šluostymuisi paprastai nenaudodavo. 

Pasak lietuvių liaudies meno tyrinėtojų Pauliaus Galaunės ir Juzefo Perkovskio, rankšluostinių puošybai naudojamos kelios drožinėjimo technikos: priešakinių lentelių raštai atliekami bendra medžio dirbiniams technika – nuo kontūrinės linijos iki kiaurapjūvio ir reljefiškai-skulptūriškai traktuotų formų. Raštų elementai pasitaiko nuo paprasčiausių geometrinių formų iki stilizuotos augmenijos. Gana dažnai pagrindinis elementas yra segmentinė žvaigždė, o apie ją koncentruojami įvairūs kiti raštų elementai, neišskiriant ir gyvūnijos. Kartais raštas puošiamos ir šoninės lentelės. 

Parodose eksponuojamų rankšluostinių autorius Juozas Binkis gimė 1932 metais. Mėgęs drožinėti nuo jaunystės buičiai reikalingus daiktus, savarankiškai pradėjo drožinėti 1979–1980 m. 1981 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos (tuo metu „Liaudies meno draugija“) nariu. Nuolat dalyvaudamas įvairiose parodose pelnė įvairius apdovanojimus. 2005 m. J. Binkiui suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Juozo Binkio medžio drožybos darbai buvo eksponuojami parodose Bulgarijoje, Švedijoje, Bolivijoje, Japonijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Kokia rankšluostinė be rankšluosčio? Didelėje Lietuvos dalyje rankšluosčiai XIX-XX a. pirmoje pusėje vadinti abrūsais, rečiau renčnikais ar renčninkais, Mažojoje Lietuvoje marškomis, drobiniais. Tik nuo XX a. antro ketvirčio įsigalėjo ir šiais laikais naudojamas terminas rankšluostis, kuris žmogų lydėjo bene visą gyvenimą. 

Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologė Erika Nenartavičiūtė pasakoja, kad bene visas žmogaus gyvenimas buvo apjuostas rankšluosčiu: į rankšluostį priimdavo naujagimį, persirišęs rankšluosčiu raitelis kviesdavo į vestuves, rankšluosčiu surišdavo karstą. Rankšluosčius, kaip šventą Tėvynės reliktą, gyventojai vežėsi emigruodami į Ameriką, tremiami į Sibirą.

„Rankšluosčius naudodavo ne tik praktiniais tikslais kasdieniniame gyvenime, jais ir puošdavo patalpas, ir dovanodavo kaip vertingas dovanas“, – pasakoja E. Nenartavičiūtė. Rankšluosčių būta įvairių. Paprastesniais, austais iš prastesnių žaliavų, dažniausiai ruoželinio pynimo keturnyčiais, šluostėsi veidą ir rankas. Dekoratyviais, austais iš geriausių žaliavų, sudėtingų raštų rankšluosčiais puošdavo patalpą, dovanodavo per vestuves, krikštynas, vardynas. Dekoratyvų rankšluostį duodavo šluostytis svečiui, kalėdojančiam kunigui.

Rankšluosčius, kaip ir daugelį buityje naudotų audinių, audė šeimos moterys ir merginos iš savo ūkyje užaugintų, rečiau – iš pirktinių žaliavų. Namie užsiaugindavo ir apdirbdavo linų pluoštą, pirkdavo medvilnę.

Senieji Biržų krašto moterų ir merginų namuose austi rankšluosčiai (XX a. pr.–XX a. I p.), siuvinėti monogramomis, tekstais, simboliais, gėlių kompozicijomis ir kitais vaizdais, galuose gražinti nėriniais bei pinikais (rištiniais ar pintiniais kutais), įaustais raudonų medvilninių siūlų žičkais. Kiti rankšluosčiai – austi apie 1970–1985 m.  tautodailininkių audėjų, kurių dauguma dirbo Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“ Biržų gamybiniame bare. Vienas iš rankšluosčių rinktiniu augaliniu raštu yra išaustas tarpukario Lietuvos metais „Siūlo“ fabrike.

Parodoje eksponuojami audėjų Elžbietos Letukienės, Bronislavos Stapulionienės, Marės Plepytės-Prunskienės, R. Ragauskienės, Stefanijos Dovydėnaitės, Emilijos Pilkauskaitės, Emilijos Kregždaitės, M. Džėjytės-Januševičienės, taip pat nežinomų audėjų rankšluosčiai.

Rankšluostinės ir rankšluosčiai – tai tautinis paveldas, praeityje tautos sukurtas ir iki šių dienų išlikęs materialus turtas. Atrasti mūsų tautos istoriją ir kviečia paroda „Kai audžiau staklelės dūzgė, kai drožiau skiedrelės lakiojo“. Dėkojame Biržų muziejui „Sėla“, surinkusiam ir saugančiam bei prižiūrinčiam unikalią rankšluosčių ir rankšluostinių kolekciją ir suteikusiam galimybę dalį jos pažinti ir mūsų miesto bendruomenei.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, alkas.lt, „Prieverpstės ir Rankšluostinės“(sudarytojos E.Spudytė, V.Rimkuvienė)

Unikali Juozo Binkio rankšluostinių ir Biržų muziejaus „Sėla“ rinkiniuose saugomų rankšluosčių paroda bus eksponuojama Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) ir Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49) iki vasario 1 d. Kviečiame aplankyti!


19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

19 gruodžio, 2024

,,Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus“ (Mt 5, 16). 2024 m. gruodžio 5-16 […]

18 gruodžio, 2024

Šiandien vykęs paskutinis šiais metais eilinis Savivaldybės tarybos posėdis buvo pažymėtas neeiliniais akcentais – pirmąkart vyko naujai įrengtoje salėje, o […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
17 gruodžio, 2024

Miežiškiuose sužibo pagrindinė Panevėžio rajono savivaldybės Kalėdų eglė. Žaliaskarė, kurią dovanojo miežiškiečiai Linas ir Jurga Švagždžiai, papuošta miestelio žmonių sukurtomis […]

16 gruodžio, 2024

Likus trims mėnesiams iki pirmalaikių Joniškio, Jonavos rajonų bei Panevėžio miesto mero rinkimų, aiškėja didžiųjų partijų keliami kandidatai. Tarp jų […]

13 gruodžio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybė puoselėja ilgametę tradiciją prieškalėdinėje Metų apdovanojimų šventėje pagerbti reikšmingų pergalių pasiekusią sporto bendruomenę. Įvairių sporto šakų atstovams, […]

12 gruodžio, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vykusiame iškilmingame renginyje pasveikinti 2024-ųjų Metų panevėžiečiai. Penkiems nusipelniusiems panevėžiečiams įteiktos Juozo Lebednyko sukurtos skulptūrėlės. „Mūsų […]

10 gruodžio, 2024

Šventinis laikotarpis dosnus malonių įvykių ir ypatingų nuotaikų: išlydėjęs Norvegijos Rotary klubo narius, atvežusius labdarą nepriteklių patiriančioms Panevėžio krašto šeimoms, […]

G. Kartano nuotr.
9 gruodžio, 2024

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ bendradarbiaudama su Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų taryba jau aštuntą kartą pagerbė labiausiai šiais metais […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
5 gruodžio, 2024

Gruodžio 3-osios rytmetį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje–bibliotekoje „Židinys“ – svečiavosi gamtininkas, knygų vaikams ir suaugusiems autorius, fotografas, keliautojas […]

4 gruodžio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje posėdžiavusi darbo grupė, skirta 2024 m. Metų panevėžiečiams išrinkti, bendru sutarimu paskelbė penkis nominantus. Šie iškilūs […]

G. Kartano nuotr.
4 gruodžio, 2024

Panevėžiečiai gali džiaugtis dar viena reikšminga investicija į sveikatos priežiūros infrastruktūrą mieste. Šiandien Respublikinėje Panevėžio ligoninėje oficialiai atidarytas po renovacijos […]

2 gruodžio, 2024

Nors registruotis Jonavos rajono ir Panevėžio mero rinkimams liko vos trys savaitės, kol kas nė viena politinė jėga ar kandidatas […]

30 lapkričio, 2024

Panevėžys didžiuojasi savo verslo bendruomene, kurios iniciatyvos ir pasiekimai kuria miesto ekonominę gerovę bei garsina Aukštaitijos sostinę Lietuvoje ir už […]

Ramūno Šeškaus ir Savivaldybės nuotr.
30 lapkričio, 2024

Lapkričio 28 dieną Kaune, Krepšinio namuose, vyko Nacionalinės sporto agentūros prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuota apdovanojimų „Įkvėpti […]

29 lapkričio, 2024

Šiandien, lapkričio 29-osios vakarą, Panevėžyje įžiebta Kalėdų eglė. Laisvės aikštėje nušvito įspūdinga 18 metrų aukščio žaliaskarė, padabinta unikaliomis 3D rombo […]

28 lapkričio, 2024

Lapkričio 27 dieną Vilniuje vykusiame „Gero ūkininko čempionato“ apdovanojimų renginyje dalyvavo ir puikiu apdovanojimu džiaugėsi Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. „Gero […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lapkričio 26-osios rytmetį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Židinys“ – įvyko projekto „Išlikimo kambarys „Skambutis“ baigiamasis renginys. […]

G. Kartano nuotr.
27 lapkričio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė, siekdama mažinti oro taršą ir gerinti aplinkos kokybę, tęsia ekologiško transporto infrastruktūros plėtrą. Lapkričio 22 d. pasirašyta […]

25 lapkričio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius jubiliejinio aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga pasveikino Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos bendruomenę. Jubiliejui pažymėti 2024-aisiais […]