Kai visi geri ir gyventi gera…
90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta visai šalia Ignalinos, Girminiuose, gyvenanti Veronika Paukštienė. Sveikatos ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos seniūnas Jonas Polito. Jis perdavė ir savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimą bei dovanas. O gyvena Veronika tikrai labai ramiai ir gražiai – jaukiame namelyje, prie pat dukros Aldonos šeimos namų. Ir nieko, kaip pati sako, jai dabar netrūksta. O dukra džiaugiasi, kad mama visada po akim, bet kartu turi ir savo privačią erdvę. ,,Mano vyras Petras pastatė šią močiučių rezidenciją. Iš pradžių čia jo mama gyvenusi, paskui abi kartu draugiškai sutardamos. Dievuliui anytą pasišaukus, dabar mano mama viena…“,– pasakoja Aldona. Kažin kokia gera aura ir jubiliatės namelyje, ir šioje šeimoje sklando. Labai trumpas pabuvimas daug išties gerų jausmų paliko.
Veronika kilusi iš Utenos krašto, Kemešio kaimo. 1955 m. ji ištekėjo ir su vyru Juozu paskui jo brolį išvažiavo į Donbasą dirbti anglių kasykloje. Ten susilaukė sūnaus Jono, po kelių metų grįžo ir Šiškinių kaime nusipirko namus. Dukros susilaukė. Bet neilgai Veronika džiaugėsi šeimynine laime, 37-erių liko našle ir vienai teko vaikus užauginti. Visą laiką dirbo melžėja kolūkyje. Sunkus buvęs tas darbas, bet moteris sako, kad jai visai patiko. Kalbėdama apie save, močiutė nė žodeliu niekuo nenusiskundė. Tik šypsojosi ir sakė, kad visi jai labai geri. Turbūt taip pačios išdalintas gerumas grįžta…Veronikos kasdienybę dabar užpildo bendravimas, malda ir Marijos radijas. O paklausta apie sveikatą, juokavo, kad ji stipri galbūt dėl medaus. Visą gyvenimą bitučių turėjo, jomis su meile rūpinosi ir vis medų valgė…
Daugiau pasakojo dukra: ,,Mūsų tėvai labai darbštūs ir labai taupūs buvo. Mums, vaikams, nieko netrūko. Net ir po tėvelio netekties nejautėme jokio nepritekliaus. Būdama 60-ties mama antrą kartą ištekėjo, keliolika metų Švenčionių rajone pragyveno, paskui antrą kartą našle liko. Labai žaviuosi ir didžiuojuosi savo mama, kad tokio amžiaus sulaukė, kad jai pavyko sustiprėti po patirto insulto. Mūsų giminėje daug ilgaamžių, tai dar tikimės ilgai kartu džiaugtis…“. O to džiaugsmo kaskart vis padaugina besiplečianti giminė. Vaikai, penki anūkai ir 4 proanūkiai – tai didžiausias moters turtas ir viltis, kad išties prasmingai gyvenimas teka…
