Kaimo bendruomenių versle lyderiauja moterys

Šiandien moterys versle nebe naujiena, o kasdienybė. Kaimo bendruomenės, skatinančios verslą kaime, džiaugiasi iniciatyviomis moterimis, kurios drąsiai imasi naujos veiklos, nešančios naudą ne tik savo šeimai, bet ir visai bendruomenei. Pasidalyti verslo idėjomis į konferenciją „Kaimo bendruomenių moterys versle“ Viečiūnų bendruomenės centre (Druskininkų sav.) susirinko kaimo bendruomenių atstovės iš visos Lietuvos.

Šį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Lietuvos kaimo tinklas“ inicijuotą ir finansuojamą projektą organizavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, skatinanti kaimo moteris išnaudoti savo gabumus, patirtį ir imtis verslo. Statistika byloja, kad kaimo moterys yra aktyvios kaimo bendruomenių narės — mūsų šalyje daugiau kaip 60 proc. bendruomenės verslų plėtoja moterys. Jos Lietuvoje sudaro ne tik daugiau kaip pusę visų kaimo gyventojų, bet ir 40 proc. visų registruotų Lietuvos ūkininkų.

 Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, sudarė gerą galimybę kaimo moterims imtis ekonominės veiklos: jos galėjo pasirinkti savarankiškai ūkininkauti, taip pat užsiimti kitais verslais. Pasinaudojusi ES ir valstybės parama, ne viena kaimo moteris savo mėgstamus užsiėmimus, pavyzdžiui, susijusius su tradicinių amatų puoselėjimu, pavertė nuosavu verslu. Tų pačių principų bus laikomasi ir pradėtoje įgyvendinti naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje „Dar šiais metais alternatyvaus žemės ūkiui verslo atstovus kviesime teikti paraiškas. Tikimės, kad kaimo moterys bus aktyvios“, – konferencijoje kalbėjo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, pasidžiaugusi, kad moterys plėtoja lanksčius verslus ir žvelgia į juos kaip į gyvenimo būdą, o ne vien į pinigus.

Konferencijoje savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi verslininkės ir kaimo bendruomenių lyderės iš visos Lietuvos. Savo sėkmės istoriją pristačiusi Gražina Auguvienė, sūrių gamintoja iš Druskininkų krašto, šyptelėjusi paprašė ją sustabdyti, jei per ilgai kalbės, mat apie mylimą darbą ji gali kalbėti ir kalbėti. Ūkininkauti  kartu su šeima pradėjusi prieš 20 metų, G. Auguvienė papasakojo, kad ištikus krizei, kai nebebuvo naudinga parduoti pieną, pradėjo sūrius gaminti patys, vėliau, pasisėmę patirties, šios produkcijos asortimentą išplėtė. „Žmogų gali apgauti vieną kartą, tačiau pas tave jis nebegrįš. Džiaugiuosi, kad klientų mums netrūksta, vos spėjame patenkinti paklausą“, – džiaugėsi ūkininkė, savo ūkyje rengianti ir edukacines programas. Į klausimą, ar buvo momentų, kai norėjosi viską mesti, nusviro rankos, moteris atsakė, kad „jos verslo varomoji jėga yra žmonės, kuriems įdomu, kurie sako „ačiū“, kad esame“.

Savo gyvenimo istoriją papasakojusi žolininkė Vaiva Jundulaitė–Kosienė pabrėžė, kad moterys, jeigu ką daro, tai daro gerai arba labai gerai. Augindama tris mažus vaikus, ji sugebėjo ne tik užsukti nediduką verslą, bet ir jį išplėsti. Kartu su seserimi sujungę jėgas jos gamina prieskonius, vaistines arbatas, rengia edukacines programas. Vaiva taip pat yra ir tautinio paveldo puoselėtoja – ne tik pati audžia, bet šio amato moko ir kitus.

Kauno rajono, Pagirių bendruomenės centro pirmininkė Rūta Pusvaškienė pristatė kaimo bendruomenių verslumo skatinimo projektą „Linksmoji mašinėlė“. „Jeigu nori turėti, ko niekada neturėjai, pradėk daryti tai, ko niekada nedarei“, – savo gyvenimo filosofija su kitomis moterimis pasidalijo energingoji R. Pusvaškienė. Bendruomenė įsigijo naują automobilį ir į jį įmontavo kavos, ledų, kokteilių gaminimo aparatus. Ši mašina kartu su parengtais personažais važiuoja į įvairius renginius ir uždirba bendruomenei pelną.

O štai „Nociūnų muilinyčia“ yra šimtaprocentinis bendruomenės verslas, grįstas  savanorišku darbu – žmonės čia dirba iš idėjos. Pasak Vaidos Stanevičienės, Nociūnų kaimo bendruomenės pirmininkės ir projekto sumanytojos, susiremontavusi seną pastatą, niekuo neišsiskiriančiame kaimelyje jos bendruomenė sugebėjo ne tik sukurti verslą,  bet ir paversti jį traukos centru, rengdami populiarias edukacines programas.

Druskininkuose įspūdingi turistų srautai nemažėja, tad šio krašto kaimo bendruomenės suka galvą, kaip galėtų tuo pasinaudoti  – pritraukti turistus ir pas save. Kooperacijos iniciatyvos Druskininkų kaimiškoje teritorijoje VšĮ „Sūrūs vėjai“ direktorė Agnė Jazepčikaitė–Gaidienė konferencijos dalyviams papasakojo, kaip kaimo bendruomenės kooperuojasi ir kuria verslumą skatinančius projektus. Išradingi kaimo gyventojai sukūrė edukacinį maršrutą, jungiantį 25 objektus – turistai gali užsukti pas gaminančiuosius sūrį, sukančiuosius medų, puoselėjančiuosius dvarą ir kitus. Edukacines programas veda patys kaimo gyventojai. Į savo retorinį klausimą, ar dar ilgai teks laukti pokyčių, kol gyvenimas taps geresnis, energingoji direktorė pati ir atsakė: „Taip, ilgai, jeigu tik laukti“.

Kelmės rajone yra 43 bendruomenės. Virginija Žurbenkienė, Budraičių bendruomenės ekologiškų produktų perdirbimo įmonėlės vadovė, dalyviams papasakojo, kaip kilo idėja kurti jų bendruomenės verslą.  Prieš aštuonerius metus valdžiai skyrus patalpas bendruomenės namams, reikėjo gerai pasukti galvą, kaip juos išlaikyti. Įkurta bendruomenės įmonėlė superka iš vietinių ekologinių ūkių žaliavą, ją perdirba ir parduoda didžiųjų šalies miestų parduotuvėms, veža į turgų. Įmonėje yra trys nuolatiniai etatai, o kiti  – savanoriai arba atidirbantys už pašalpas. Darbas sezoninis ir tęsiasi tol, kol užtenka žaliavų. Įmonė dirba jau septintą sezoną, pirkėjų ratas sparčiai plečiasi. „Tiesiog sutapo žmonių noras turėti darbo vietas, o ūkininkų – parduoti produkciją. Visas pelnas eina bendruomenės reikmėms. Džiugu, kad nesame gavę jokių nusiskundimų dėl produkcijos kokybės“, – sakė V. Žurbenkienė.

Išklausę kaimo verslininkių sėkmės istorijų pristatymus, konferencijos dalyviai taip pat  galėjo dalyvauti edukacinių programų (kalvystės, žvakių liejimo, pynimo iš laikraščių, vėlimo) užsiėmimuose, apžiūrėti Viečiūnų kaimo bendruomenės įgyvendintus projektus, apsilankyti Naujasodės bendruomenės namuose ir pabendrauti su jos nariais. Kitą konferencijos dieną dalyviams buvo numatyti vizitai pas Druskininkų krašto moteris verslininkes, plėtojančias sūrių, bitininkystės, konditerijos verslus.