Kaimyno plaktukas ir dideli decibelai…
Daugumai gyventojų, besiruošiančių remontuoti savo būstą, buvo netikėtas nuo 2017 m. sausio pirmos dienos įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas „Dėl triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamose patalpose ir gyvenamose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jame nurodyta, kad septynias dienas prieš pradedant remontą gyvenamose patalpose, privalu pranešti savivaldybei, ką planuojama daryti, kuriomis valandomis vyks darbai, kokie įrankiai bus naudojami, kelių decibelų triukšmą tai sukels, kokių priemonių bus imamasi triukšmui sumažinti.
Turėdami leidimą ir pradėję remontą, taip pat vargu ar būsite ramūs, nes šio nutarimo aprašo 10 punkte parašyta: „Neplaninis patikrinimas atliekamas vietoje”. Reiškia, bet kada atėjęs kontrolierius gali nustatyti, ar neviršijote įsipareigoto triukšmo. Pasekmės gali būti pakankamai rimtos, nes to paties nutarimo 11 punkte įspėta, kad, aptikus pažeidimų“… pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena…“. Skiriama bauda gali siekti veik 300 €.
Taigi, ką reikia daryti, norint pradėti remontą daugiabutyje arba nuosavame gyvename name (nutarime įvardinta „gyvenamose patalpose “)? Kadangi tai vienaip ar kitaip susiję su statybomis, kreipėmės išaiškinimo į Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Jurgitą Gudelevičienę.
– Šis nutarimas (Nr 1120) pasirašytas jau laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas Algirdo Butkevičiaus 2016 m. lapkričio 9 d. Jame nurodyta, kad savivaldybė turėtų skirti triukšmo kontrolierių, kuris vykdytų statybos darbų metu kylančio triukšmo kontrolę, matuotų triukšmo lygį. Anykščių rajono savivaldybėje tokio specialisto nėra ir papildomas etatas steigiamas nebus. Tas funkcijas Administracijos nurodymu bus skirta vykdyti kuriam nors iš specialistų.
Šiuo metu įvairios savivaldybės šį nutarimą supranta skirtingai. Vienos išduoda leidimus dirbti nustatytomis valandomis, kitos papildomai reikalauja nurodyti triukšmą mažinančias priemones.
Šiuo metu, esant reikalui, kreipiamasi į mane. Patikrinus, ar nebus vykdomi sienų, perdangų ir kitų konstrukcinių elementų griovimai, išrašau leidimus darbams nustatytu laiku – nuo 7 iki 19 valandos. Kol kas kreipėsi tik du žmonės.
– Supratau tiek, kad leidimas būtinas. Tačiau, praktiškai, norint jį gauti, iškyla nemažai konkrečių klausimų. Kokiu būdu gyventojas galės prognozuoti būsimų darbų triukšmo lygį? Kokia forma reikėtų į Savivaldybę kreiptis? Raštu? Žodžiu? Elektroniniu paštu? Pas „vieno langelio“ specialistes ar pas konkretų specialistą? Ar yra standartinis kreipimosi blankas, forma? Kokia forma pateiksite atsakymą? Kas privalės informuoti kaimynus apie būsimus remonto darbus?
– Šiandien mes paprasčiausia pasitariame ir aš užpildau raštą laisva forma. Tai daugiau formali informaciją kaimynams. Kad būtų paprasčiau, su kaimynais visada reikia sutarti draugiškai.
Nė į vieną jūsų pateiktą klausimą atsakyti, deja, negaliu. Vyriausybės nutarimo apraše nėra aptarta jokios reglamentuotos kreipimosi, leidimo ar pranešimo formos. Neaišku, kas turi informuoti kaimynus.
– Nesant prietaiso, nustatančio triukšmo lygį decibelais, rekomenduojama remtis ant naudojamų įrankių gamintojų nurodytu keliamo triukšmo lygiu. Tarkim, ruošiamės plaktuku nudaužyti nuo sienos senas keramines plyteles. Kaip tokiu atveju?
– Be abejo, tai gana keista situacija. Apskritai, matau elementarų biurokratizmą, nes tiek interesantai, tiek Savivaldybės darbuotojai bus apkraunami papildomais rūpesčiais. Gyventojų kreipimaisi, bet kuriuo atveju, būtina registruoti. Į juos kažkas privalės atsakyti, kažkas turės rinkti kol kas neaišku kieno parašus, kažkas privalės šiuos prašymus tvirtinti. Kiekvienam kreipimuisi ir atsakymui yra nustatyti terminai.
Nutarime kalbama apie gyvenamas patalpas, kurių apibrėžimas patikslintas nutarimo I skyriaus, Punkte 2.2 „Gyvenamos patalpos – patalpos, kurios pagal nekilnojamo turto kadastre įrašytus duomenis laikomos gyvenamosios paskirties patalpomis.“ Ko gero, reikėtų suprasti, kad nutarimas liečia tiek daugiabučius, tiek individualius namus. Manyčiau, daug svarbiau yra nutarime minimos gyvenamos teritorijos. Ši problema neabejotinai aktuali dideliuose miestuose, kuomet gamyklos yra netoli gyvenamųjų namų, arba gyvenamos teritorijos šalia pramoninių rajonų, oro uostų, judrių transporto magistralių. Tačiau, mažose rajonų savivaldybėse, mano nuomone, tokie nutarimai visiškai nereikalingi.
Kaip anykštėnas, pritariu vyriausios architektės minčiai. Ramiai pagalvojus, sukeltas eilinis ažiotažas. Didžiuosiuose miestuose šios problemos jau anksčiau buvo sprendžiamos, o mažose savivaldybėse jų dažniausiai net nėra. Senų seniausiai nustatytos valandos, kuriomis turi būti laikomasi tylos. Pagal galiojančią tvarką, statybos darbus galima vykdyti nuo 7 iki 21 valandos darbo dienomis ir nuo 9 iki 21 valandos savaitgaliais. Belieka tik jų laikytis ir draugiškai susitarti su kaimynais. Pažvelgus į nutarimo priėmimo datą – 2016 m. lapkričio 9 d. – pasirašytą jau laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas Algirdo Butkevičiaus, matosi, kad jis priimtas paskutinėmis nueinančios Vyriausybės dienomis. Norom nenorom peršasi mintis, kad tai viena iš daugelio „banano žievių“, visai sąmoningai pametėtų naujai Vyriausybei slystelėti, sukelti gyventojų nepasitenkinimą naujai išrinktaisiais. Belieka tikėtis, kad rajonų vadovai susivienys ir per Savivaldybių asociaciją kreipsis į Vyriausybę dėl šio beprasmiško nutarimo panaikinimo.
