Kaip bibliotekos „Žalioji pelėda“ skaitytojai pateko į pasaką

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ viešėjo smagiai eiliuotų pasakų vaikams autorė Neringa Tik. Jauna rašytoja jau yra išleidusi knygas „Kaip nykštukai Kalėdų džiaugsmą dalijo“, „Elenos istorija. Labirintų paieškos“,  „Stebuklingas Mėtos pasakų pasaulis“ ir „Saldi miesto pasaka“, kurią skyrė Panevėžio miesto gimtadieniui. Bibliotekoje ji pravedė edukacinę programą „Noriu pasakos“

Vaikystėje Neringa Tik buvo „Žaliosios pelėdos“ skaitytoja. Ir dabar moteris savo gyvenimo neįsivaizduoja be stebuklingų istorijų, kurios vyksta ne kažkur „už devynių kalnų, devynių girių“ o visai čia pat, šalia mūsų. Ji tiki, kad kiekvienas vaikas gali sukurti savo pasaką, tik reikia šiek tiek kitaip pažvelgti į daug kartų matytus vaizdus.

Susitikimo dalyviams pirmiausia parūpo, kodėl toks keistas rašytojos vardas – Tik. O gi pasirodo, jį visai netyčia, išrinko mažieji skaitytojai! Jei reikėdavo ką nors atlikti, autorė išgirsdavo visus sutartinai šaukiant: – tik Neringa tai gali, tik Neringa moka, tik Neringa žino!… Taip Neringa ir tapo Neringa Tik.

Štai ir bibliotekoje „Žalioji pelėda“, susitikus su vaikais, tarp jų ir rašytojos iš karto užsimezgė betarpiškas ryšys.

Neringa pas vaikus atkeliavo ne viena, su ja  –  didelis, spalvotas lagaminas. Jame sutilpo ne tik jos išleistos knygelės, žavūs dailininko Raimundo Kaliaso pieštų iliustracijų originalai, bet ir jaukiai čia įsikūrė rašytojos sukurtų pasakų personažai. Vaikai smalsiai stebėjo piešinius. O jie, padedami Neringos, tarsi atgydavo: pieštukai klausinėjo, kuris iš jų gražiausias, skraidė baltos varnos, margintos raudonais taškučiais, bėgiojo mėlyni kiškiai.  Bežiūrint norėjosi kartu su nespalvotu drambliu, pakeliauti vafliais grįstais takeliais po šokoladinį mišką ir paskanauti šokoladinio medžio šakelės, ar kartu su kruzdėmis valgyti cepelinus.

O vėliau buvo dar įdomiau. Visi kartu ne tik kūrė pasaką, bet ir joje dalyvavo! Iš stebuklingo spalvoto lagamino vis lindo nauji pasakų personažai ir, padedami vaikų, atgijo naujai nepaprastai istorijai. Netikėtai biblioteka tapo stebuklingu mišku, kuriame linksmai laiką leido ir paukšteliai, ir Raudonkepuraitė, ir vilkas, ir nykštukai, ir voras, ir dar daug daug įvairiausių naujos pasakos dalyvių. Tame miške, nuošaliai gyveno ir jauna Raganaitė. Į ją rašytoja pavertė, kartu su vaikais atėjusią, „Šaltinio“ progimnazijos mokytoją Snaigę Varanauskienę. Raganaitė kaip tik tądien šventė savo 328-ąjį gimtadienį. Taigi, nesunku įsivaizduoti, kaip visiems buvo smagu.

Po nepaprastų nuotykių, rašytoja vaikus vaišino saldumynais iš storos, storos pasakų knygos, džiaugėsi bibliotekos vedėjos Alvidos Bratkauskienės dovanotu simboliniu žaliu pelėdžiuku ir dalino autografus.