Kaip elgtis, kad per šalčius tinkamai pasirūpintume savimi?

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis gyventojams žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių:

• Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.
• Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.
• Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).
• Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
• Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
• Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
• Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
• Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
• Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
• Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti. Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.
• Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Įspėjame, kad akyliau reiktų prižiūrėti ir lauke laiką leidžiančius vaikus, mat jie užsižaidę dažnai pavėluotai pajunta, kad stiprokai nušalo. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms (dėl amžiui būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų). Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Beje, greičiau nušąla ir sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs. Šiems žmonėms patariama per šalčius sulėtinti tempą.

Ką daryti jeigu sušalote?

• Šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;
• ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;
• jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;
• jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;
• atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;
• uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;
• pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;
• atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;
• organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

NEGALIMA: šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant, laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti, trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje, tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

Paspaudus šaltukui miestuose padidėja ir oro užterštumas, mat intensyviau kūrenamos krosnys. Primename gyventojams, kad draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės ar gumos, panaudotus tepalus, kitas naftos produktais užterštas medžiagas, baldų ir kitas medienos atliekas, prisotintas cheminėmis medžiagomis. Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės esant padidėjusiai oro taršai turėtų pasilikti namuose. Taip pat rekomenduojame saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos kauke. Prieš vėdindami patalpas, langus ir orlaides uždenkite drėgnu audeklu. Verčiau atsisakykite sportinių užsiėmimų lauke, bėgiojimų ar vaikščiojimų su mažamečiais vaikais. O pajutę sveikatos sutrikimų, kreipkitės į medikus.

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras