Kaip Europa gelbėja savo verslus nuo koronaviruso?

Per Europos šalis ritantis antrajai koronaviruso bangai, tiek fiziniai asmenys, tiek ir verslai pradeda gūžčioti pečiais ir bando nuspėti, ar šalių vyriausybės imsis dar kartą stiprinti galiojančius apribojimus bei sugrąžins ekonomiką stingdantį karantiną. Nors ne visos Europos šalys bandė išspręsti susidariusią situaciją į pagalbą pasitelkdamos vienodus būdus, tačiau didžioji dalis priemonių buvo ir vis dar yra sėkmingai veikiančios. Minėtos priemonės yra skirtos regionų ar visos šalies atsparumui pramonės struktūriniams pokyčiams didinti, įskaitant ir COVID-19 sukeltą ekonominę ir socialinę suirutę.

Už stambiųjų įmonių vairo stoja darbuotojai

Vienas novatoriškiausių pandemijos krizės akivaizdoje išryškėjusių priemonių pavyzdžių – tai galimybė uždaromos įmonės darbuotojams perimti tokios kompanijos valdymą. Italijoje, kuri tapo pirmuoju koronaviruso židiniu visoje Europoje, įmonių darbuotojams siūloma jungtis į darbo kooperatyvus ir taip įgyti teisę valdyti įmonės veiklą. Vadovaujantis šiuo būdu, darbuotojams sudaromos sąlygos išlaikyti savo darbo vietas, jie yra apsaugomi nuo galimo persikvalifikavimo ir bedarbystės.

Visgi, kartais minėtų pastangų neužtenka ir persikvalifikavimas tampa būtinybe. Jau beveik dešimtmetį Ispanijoje sėkmingai vykdoma „Speed Up“ mokymo ir kuravimo programa yra orientuota į krizę išgyvenančių ekonomikos sektorių darbuotojus, kuriems yra siūloma   pagerinti turimus verslumo įgūdžius, įgyti kitas specialybes. Dėl koronaviruso pandemijos labiausiai nukentėjusiam Ispanijos statybų sektoriui ši programa tapo tikru išsigelbėjimu: ji nereikalauja didelių investicijų, tačiau yra pajėgi išspręsti vis aktualesnę darbų praradimo problemą.

Pagalbos paketai – iniciatyvų šūsnis

Pandemijos apribojimų laikotarpiu tapo itin patogu viešojo sektoriaus veikėjams pasiūlyti palaikomuosius pagalbos paketus, kuriuose sutelpa ne viena džiuginančius rezultatus lemianti iniciatyva. Vėlyvą šių metų pavasarį Aukštutinėje Austrijoje pradėtas vykdyti „Clusterland“ projektas, kurio sumanytojai įsipareigoja teikti visokeriopą pagalbą regione įsikūrusioms įmonėms: verslams padedama prisidedant prie inovatyvių projektų kūrimo ir įsiliejant į besiplečiančią asmens apsaugos priemonių gamybos grandinę. Tokiu būdu yra ne tik stengiamasi atstatyti smukusį regioninės ekonomikos lygį, bet taip pat didinti tarptautinį konkurencingumą.

Kiek kitokias iniciatyvas akistatoje su koronaviruso krize vykdo Jungtinės Karalystės Mančesterio miesto viešojo sektoriaus atstovai. Kampanija „Here for Business“ rengia seminarus, verslo narysčių susitikimus smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, palaiko jų siekį dirbti visą parą, aprūpina paklausą atitinkančia asmens apsaugos priemonių gamyba bei tiekimu. Per šį laikotarpį „Here for Business“ daugiau nei vienuolikai tūkstančių verslų padėjo gauti vietos valdžios institucijų skiriamas dotacijas bei sudarė palankias sąlygas susipažinti su vyriausybės schemų organizavimu bei vykdymu.

Naujoji tradicija – verslo steigimas ir plėtros skatinimas

Nors naujo verslo steigimas kriziniu laikotarpiu nebūtinai baigiasi sėkmingai, tačiau ilgą laiką vystomos verslo steigimo ir plėtros skatinimo iniciatyvos gali padidinti regiono ar šalies atsparumą struktūriniams pokyčiams. Airijoje vykdoma „New Frontiers“ programa įkvepia į darbo vietų kūrimą orientuotą tvarią esamų įmonių plėtrą, o naujai įgyvendinamoms idėjoms augti skiria tūkstantines stipendijas, suteikia patalpas, moko rinkodaros, verslo modeliavimo, rinkos tyrimų paslapčių. Panašių priemonių koronaviruso pasekmėms sušvelninti ėmėsi ir Pakarpatės vaivadija Lenkijoje – įmonėms suteikiamos paskolos, nukeliant lėšų grąžinimą, o mažiems verslams, sukuriantiems iki 49 darbo vietų, skiriamos subsidijos.

Į atsparumą struktūriniams ekonomikos pokyčiams didinančias iniciatyvas vis dažniau įsitraukia ir vietos valdžia, vykdanti priemones nedidelėse, apibrėžtose teritorijose. Vieno Vengrijos miesto valdžia vienijasi su stambiaisiais regiono darbdaviais ir skatina piliečius pirkti vietinę produkciją ir prisijungti prie internetinių paslaugų tiekimo populiarinimo, o gaunamas socialines išmokas išleisti atsakingai. Tuo tarpu Suomijos kaimo vietovėse įsisteigę verslai yra skatinami bendradarbiauti tarpusavyje, plėstis tarptautiniu mastu – ši iniciatyva yra akylai prižiūrima jos sumanytojų, kurie atlieka tarpininko vaidmenį.

Lietuvos gerosios praktikos pavyzdys

Karantino apribojamai neigiamai paveikė daugelį lietuviškų verslų – smulkios ir vidutinio dydžio įmonės, neturinčios galimybių teikti paslaugas ar parduoti savo prekes internetu, buvo priverstos sustabdyti savo veiklą. Vos per pirmąją karantino Lietuvoje savaitę viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ paleido verslo skatinimo iniciatyvą „Internete karantino nėra“, kuri po vienu stogu jau subūrė daugiau nei tūkstantį internetinių parduotuvių, daliai iš jų sukurdama naujas internetines prekybos svetaines.

Nedidelių žmogiškųjų ir finansinių resursų pareikalavusi lietuviška iniciatyva karantino laikotarpiu pritraukė daugiau nei šimtą mentorių ir ypač daug dalyvių. Virtualų prekybos centrą internete ir verslų bendruomenę sukūrę iniciatyvos autoriai verslams taip pat siūlo specialias nuolaidas bei nemokamas paslaugas, gelbsti skaitmenindami įmonių pardavimus ir šalindami technines kliūtis, dalinasi sukauptomis e-parduotuvės valdymo žiniomis, teikia konsultacijas ir prisideda prie  įgūdžių gilinimo.

„Skirtingos Europos valstybės didino regionų bei visos šalies atsparumą pramonės struktūriniams pokyčiams pasitelkdamos skirtingas priemones: finansinę pagalbą, mentorystę, pritaikydami novatoriškas idėjas, siūlydami persikvalifikavimo galimybę, skatindami kurti naujas darbo vietas ir išlaikyti senąsias. Visgi, nesvarbu, kokia priemonė ar jų rinkinys yra pritaikomas konkrečioje šalyje, svarbiausia, kad toks viešojo sektoriaus sprendimas neša naudą koronaviruso paveiktų šalių verslo sektoriams bei visai ekonominei sistemai“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.