Kaip galėtų atrodyti įdomus literatūrinis renginys provincijoje?

Lietuvos sostinėje ir didžiuosiuose miestuose kasmet vyksta gausybė literatūrinių renginių, skaitymo skatinimo akcijų, tuo tarpu provincijoje jų trūksta. Natūraliai kyla klausimas, kur slypi to priežastis. Gal rašytojai susitikimų provincijoje vengia todėl, jog mano, kad tai jiems paprasčiausiai tiek finansinių, tiek savęs populiarinimo atžvilgiu nėra naudinga, nes per mažai žmonių domisi literatūriniu šalies gyvenimu.
Kokias knygas bibliotekose dažniausiai renkasi skaitytojai?
Nenustebsime sužinoję, jog provincijos ir miestų bibliotekų skaitytojai didžiausią dėmesį skiria masinės literatūros produkcijai – svajonių romanams, detektyvams, trileriams, leidiniams, kurie mokina, kaip tapti milijonieriumi ir būti sėkmingu žmogumi. Sudėtingesnę literatūrą skaito labai nedidelis būrelis išprususių skaitytojų.
Lietuvių rašytojų knygų skaitomumą lemia jų reklamos lygis, todėl kartais kyla įspūdis, jog mūsų krašte be Kristinos Sabaliauskaitės ir jos iš praeities prikeltos Petro imperatorės daugiau nieko neliko. Mokyklų programos jaunųjų skaitytojų irgi neskatina plačiau susipažinti su rimtesne dabartinių Lietuvos ir pasaulio rašytojų kūryba, nulinis dėmesys Nobelio premijos laureatų darbams. Atrodo, jog jie neverti moksleiviško dėmesio.
Kaip šablonai ir vaizduotės seklumas blokuoja skaitytojų smalsumą?
Nieko nėra labiau gesinančio gerą nuotaiką už nuobodybę renginyje. Ypač tai aktualu bibliotekoms, kurios numoja ranka į įdomesnių renginių formų paieškas ir renkasi šablonišką veiklą, kai skaitytojai susitikime su rašytoju tradiciškai pasiklauso skaitomų jo kūrybos ištraukų, užduoda vieną kitą šablonišką klausimą ir po to skuba kuo greičiau keliauti namo. Taip nutinka todėl, kad renginio vedimas neskatina smalsumo ir kelia nuobodulį.
Kaip būtų galima išvengti nuobodulio rimtuose literatūriniuose susitikimuose?
Nuobodulio būtų galima išvengti, jei prieš susitikimo su rašytoju organizavimą pirmiau būtų paskelbta susipažinimo su jo kūriniais akcija, po to vertėtų surengti atitinkamą diskusiją šia tema. Ir galiausiai visą šį ciklą baigti susitikimu su pačiu autoriumi, kurio metu daugiau laiko būtų skirta baigiamosioms abipusėms diskusijoms.
Būtų šaunu, jei bibliotekos organizuotų susitikimus ne tik su rašytojais, bet ir su jų leidėjais, knygų dizaineriais, užsienio autorių kūrinių vertėjais, juk visi jie irgi dalyvauja knygų gimimo procese ir deda daug pastangų, kad jos sėkmingai rastų kelią į skaitytojų širdis. Savo įspūdžius iš literatūrinių renginių galite patikėti internetinei platformai: Pickvibe.lt.