Kaip išnaikinti karpas?
Karpų atsiradimą sukelia žmogaus papiloma viruso (ŽPV). Suragėjusių mazgelių arba spenelių pavidalo odos arba gleivinės išaugos, susidarančios vešant epidermiui ir speneliniam dermos sluoksniui. Atsiradusias karpas galima pažinti iš odoje atsiradusių baltos arba šviesiai pilkšvos spalvos, nelygiu paviršiumi mazgelių.
Nustatyta apie 150 ŽPV tipų, ir kai kurie iš jų linkę pažeisti tik tam tikras kūno sritis. Dažniausiai karpos atsiranda ant plaštakų, padų ir kelių – tai ŽPV 1 tipas. Kitose kūno vietose taip pat gali atsirasti karpos, pavyzdžiui ant veido ar lytinių organų. ŽPV 6 ir 11 tipai – tai būtent lytinių organų karpos. Šio tipo karpos yra viena iš dažniausių lytiniu būdu plintančių ligų.
Požymiai bylojantys apie karpos atsiradimą:
- Odos išaugos
- Skausmas liečiant
- Kieti, nelygiu paviršiumi mazgeliai ant odos
Išskiriami keli karpų tipai:
- Paprastos karpos: dažniausiai stebimos rankų, veido arba kitose kūno vietose. Atrodo kaip iškilę, dažnai suragėjusio paviršiaus dariniai. Kol jie nedideli dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų išskyrus kosmetinius. Karpos paaugusios gali būti jautrios, skausmingos, pažeidus – kraujuoti.
- Plokščios karpos: dažniausiai aptinkamos plaštakų nugariniame paviršiuje arba veide. Atrodo kaip plataus pagrindo, kūno arba šviesiai raudonos spalvos, lygaus paviršiaus dariniai. Neskausmingi, dažnai daugybiniai.
- Padų karpos: šios karpos auga į gylį, o paaugusios būna skausmingos. Dažnai supainiojamos su nuospaudomis.
- Smailiagalės kondilomos: tai lytiniu keliu plintančios karpos. Atsiradus šio tipo karpoms, laukia sunkus gydymo procesas. Karpų naikinimui reikalingos net kelios procedūros, o net ir panaikinus, šios karpos yra linkusios atsinaujinti toje pačioje vietoje.
- Iki 71% visų karpų sudaro paprastosios karpos, kurios dažniausiai būna mokyklinio amžiaus vaikams (iki 20%).
- Padų karpos dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonėms ir sudaro apie 34% visų karpų.
- Plokščiosios karpos nėra labai dažnos (4%) ir jomis serga dažniausiai vaikai.
Kodėl vieni žmonės dažniau turi karpas nei kiti?
Kai kurie žmonės turi šį virusą dažniau dėl nusilpusio imuniteto. Bet gali būti ir tokios priežastys, kaip odos sausumas, akrocianozė, hiperhidrozė, sumažėjęs odos pH, be to odos žaizdelės palengvina viruso įsiskverbimą. Šiam virusui atsirasti įtakos turi sausa oda, padidėjęs prakaitavimas, sutrikusi kraujotaka.
Užsikrėtus karpomis reikia stiprinti imunitetą. Kartu svarbu laikytis higienos, taip pat svarbu neliesti karpų. Krapštant karpas iš jų išsiskiria skystis, kuriame yra ligos sukėlėjų, juo užkrečiami nauji odos plotai, kur vėliau atsiranda naujos karpos. Taip užkrėsti galima ir kitus asmenis.
Kaip gydyti karpas?
Negydomos karpos gali susilieti, tampa skausmingos, užkliudytos ar pakrapštytos pradeda kraujuoti. Todel laukti, kol situacija pablogės – negalima. Vos atsiradus šiai problemai reikėtų kreiptis į medikus.
Karpas galima gydyti keliais būdais, konkretų gydymą gali paskirti tik gydytojas. Pradžioje gydytojai įvertina situaciją ir nustato karpos rūšį. Po to skiriamas atitinkamas gydymas. Karpoms gydyti taip pat gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Paskutiniu metu karpas vis dažniau šaldo skystu azotu arba atlieka lazerinę procedūrą. Lazerio procedūros yra pačios veiksmingiausios, nes po šalinimo procedūros oda gausiai nekraujuoja ir nerandėja.
Tačiau verta atkriepti dėmesį, kad po lazerinės procedūros:
- Būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės (SPF 30 arba daugiau) ir nesilankyti soliariume.
- Patartina vengti intensyvių fizinių pratimų bent 5 dienas po gydymo procedūros;
- Svarbu vengti situacijų, kurių metu neišviangiamai ant odos patenka purvas, dulkės ar kiti nešvarumai.
Daugiau informacijos apie karpų naikinimo procedūrą lazeriu rasite apsilankę svetainėje https://www.lazeriniscentras.lt/lt/paslaugos/karpu-salinimas
