Kaip išsaugoti gerą savijautą dirbant sėdimą darbą?
Žmonės, didžiąją laiko dalį praleidžiantys sėdėdami, ilgainiui susiduria su raumenų sistemos problemomis – dėl sėdimoje padėtyje nevienodu pajėgumu dirbančių raumenų išsivysto raumenyno asimetrija. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos fizinio aktyvumo projektų vadovas Valdemaras Kavaliauskas įspėja, jog per ilgesnį laiką sėdimą darbą dirbantys asmenys pradeda jausti skausmus atskiruose kūno segmentuose: nugaroje, kelių sąnariuose, jiems dažniau skauda galvą ir atsiranda kitų nemalonių fizinių pojūčių. Ir tai – tik kelios iš švelnesnių sėdimo darbo pasekmių sveikatai.
Fizinis pasyvumas – mediciniškai įrodyta grėsmė gyvybei
Neseniai atlikto „Lanceto“ klinikos (Didžioji Britanija) tyrimo duomenimis, pasyvus gyvenimo būdas, sėdimas darbas ir fizinio aktyvumo trūkumas yra tiesiogiai susiję su ankstyvomis mirtimis. Pasaulyje net 5 milijonai mirčių per metus yra susijusios su fiziniu pasyvumu. Panašus skaičius žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų sveikatos sutrikimų. Net nutukimas pasiglemžia mažiau gyvybių nei pasyvus gyvenimo būdas.
„Kai mokslas įrodė rūkymo žalą sveikatai, buvo pradėtos diegti stiprios prevencinės priemonės, kad kuo mažiau žmonių imtųsi šio žalingo įpročio. Panašu, kad apie fizinio pasyvumo žalą žmonės dar per mažai žino, tad ir prevencinės priemonės kol kas yra tik patarimų, o ne reikšmingų pokyčių lygmenyje“, – apie visuomenės požiūrį į fizinio aktyvumo stokos problemą kalba V. Kavaliauskas.
Kaip atrasti laiko judėjimui?
Paklausus, kaip nuolat skubančiam ir labai užimtam žmogui atrasti laiko fizinei veiklai, fizinio aktyvumo specialistas pataria pradėti nuo laiko planavimo. Į darbą vykstantiems automobiliu, V. Kavaliauskas pataria išvykti 30 minučių anksčiau ir nuvažiuoti tik dalį kelio – likusį nužingsniuoti pėstute. Tokiu būdu be didesnių pastangų dienotvarkėje organiškai įsilies net valanda gerai savijautai labai svarbaus fizinio aktyvumo. Jeigu darbovietė nėra labai toli nuo namų, kelis kartus per savaitę patartina automobilį apskritai palikti kieme. Kitas nesudėtingas būdas – protingai išnaudoti pietų pertraukas. „Juk dažnai didžiąją pietų pertraukos dalį praleidžiate vartydami kavinės valgiaraštį ir laukdami, kol būsite aptarnauti. Pietus atsinešus iš namų, pasistiprinimui užtruksite ne ilgiau 15 minučių, o likusį laiką galėsite skirti pasivaikščiojimui“, – patarimais dalinasi Paliesiaus klinikos sveikatingumo specialistas.
Aktyvaus biuro koncepcija be didelių investicijų
Didelės kompanijos, galinčios į darbuotojų gerovę investuoti nemažai finansinių išteklių, biuruose kuria specialias aktyvias zonas, darbuotojams įrengia dušo kabinas ar apmoka narystę sporto klubuose. O ką daryti mažoms kompanijoms, kurioms taip pat rūpi jų darbuotojai? Valdemaras Kavaliauskas pataria, jog svarbiausia – kolektyve diegiama sveikos gyvensenos filosofija. Darbuotojai turi žinoti, kad jiems leidžiama daryti pertraukas, išeiti trumpam pasivaikščioti ar aplankyti kaimynus kitame aukšte. Net ir vos 5 minučių pertraukos kas valandą daro teigiamą poveikį darbuotojų savijautai, o kartu ir jų darbingumui, nuotaikai ir motyvacijai siekti geresnių rezultatų.
Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų ir antsvorio augimo, darbe patariama daryti aktyvias pertraukas – išeiti pasivaikščioti ar tiesiog pasirąžyti. Aktyvaus sėdėjimo šalininkai (angl. active sitting) ragina sėdimą padėtį darbo vietoje pakeisti stovima, ant biuro kėdžių patiesti pripučiamą pagrindą arba kėdes kelioms sesijoms po 20 minučių pakeisti didžiaisiais gimnastikos kamuoliais.
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos specialistas yra įsitikinęs – sveikata slypi kiekvieno iš mūsų rankose ir kojose, tereikia tai įsisąmoninti ir pradėti veikti. „Tai yra pagrindinė taisyklė, kurią Paliesiaus klinikoje perduodame edukuodami savo pacientus. Viską, ką darote, turite suvokti, jausti ir sąmoningai, mažais žingsneliais, neskubėdami daryti. Turėkite kantrybės ir teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikės“, – priduria fizinio aktyvumo specialistas.
