Kaip išsaugoti vaistines regionuose ir farmakotechnikus?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma su tam tikromis išlygomis, leisti dirbti farmakotechnikams baigusiems studijas iki 2006 metų.Tai leistų išsaugoti vaistines regionuose ir darbo vietas farmakotechnikams. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, palaiko šias pataisas, skatina priimti racionalius sprendimus ir paneigia viešoje erdvėje pasirodančius mitus.
1. Mitas, kad Lietuvoje yra per daug vaistinių. Lietuvoje yra tiek vaistinių, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Dirbdami vaistinėse nematome, kad jos būtų tuščios, kad mūsų, vaistininkų ir farmakotechnikų, paslaugos ten būtų nereikalingos. Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal vaistinių skaičių, skaičiuojama, kad šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, kai ES vidurkis yra 32. Tad turim didžiuotis, kad mus gali lengvai pasiekti didžioji Lietuvos gyventojų dalis, jiems nereikia vykti dešimtimis kilometrų, kaip kitose šalyse, ir ieškoti vaistinės. Jeigu nebūtų vaistinių paklausos, jos tiesiog ir užsidarytų. Tačiau nepriėmus Farmacijos įstatymo pataisų, kartu su farmakotechnikais, kurie turi 20 ar daugiau metų darbo patirtį, turės visą dieną dirbti vaistininkas. Todėl gali sugriauti dabar veikiančią sistemą, regionuose užsidarys virš 170 vaistinių dėl vaistininkų trūkumo.
2. Mitas, kad farmakotechnikas yra tik vaistininko padėjėjas. Farmakotechnikai, kurie baigė studijas iki 2006 metų, turi ilgametę profesinę patirtį, puikiai geba suteikti farmacinę paslaugą, aptarnauti gyventojus, jie kvalifikaciją kelia kartu su vaistininkais, klausosi tų pačių seminarų. Dabar farmakotechnikus nuotoliu prižiūri vaistininkai, taip dirbame daugybę metų ir nematome problemos, kodėl staiga mūsų kolegos, farmakotechnikai, turėtų būti baudžiami. Miestų didelėse vaistinėse dirba ne vienas farmakotechnikas ir ne vienas vaistininkas kartu, tačiau mažesniuose miesteliuose ir mažesnėse vaistinėse neįmanoma , kad visą dieną vaistinėje būtų vaistininkas, nes jų labai trūksta ir jų tiek nėra kiek reikėtų. Turėtume spręsti specialistų trūkumo problemą, o ne dar labiau ją aštrinti. Taip, farmakotechnikams buvo suteikta galimybė per 15 metų pereinamąjį laikotarpį persikvalifikuoti į vaistininkus, tačiau kiekvieno žmogaus šeimyninė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne visi šia galimybe galėjo pasinaudoti. Vieniems keli tūkstančiai eurų už studijas per metus yra per didelė našta, kiti negalėjo studijų Vilniuje ar Kaune suderinti su darbu nuošaliose šalies vaistinėse, o dabar nepriėmus pataisų aplamai kyla grėsmė jų darbo vietoms, o tai juk yra patyrę farmacijos specialistai.
3. Mitas, kad pagerės paslaugų kokybė. Lietruvoje farmacijos specialistų teikiamos paslaugos ypač palankiai vertinamos. Kaimo vietovėse dirbantys farmakotechnikai savo nepriekaištingu darbu užsitarnavo pagarbą bendruomenėse. Tačiau jie gali netekti darbo. Kai šiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministerija teikia siūlymus, jog slaugytojams būtų plečiamos funkcijos, jie galės išrašyti receptus, išduoti nedarbingumo pažymėjimus, išrašyti siuntimus profilaktinėms programoms, o tuo tarpu farmakotechniko funkcijos siaurinamos, atimant jiems galimybė dirbti, jei šalia nėra vaistininko.
Šiomis dienomis farmacijos sektoriuje nuotaikos yra slogios, o farmakotechnikai pagalbos ieško kreipdamiesi į mūsų profesinę sąjungą, kad vykstant įstatyminiams pokyčiams būtų atstovaujami jų teisėti interesai.
Situacija tampa nevaldoma, kaip dirbs specialistai kolektyvuose, ar nenukentės dėl to pacientai? Kas prisiims atsakomybę už sukeltą sumaištį?
Todėl viešoje erdvėje pastaruoju metu, pasirodantys komentarai iš sąjungos, kuri skelbiasi atstovaujanti farmacijos darbuotojus mums kaip Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinei sąjungai, kuri atstovauja ir vaistininkus, ir farmakotechnikus atrodo neatsakingi, klaidinantys ir deja priešinantys vaistininkus su farmakotechnikais. Farmakotechnikai tapo tarsi įrankiu kelti sąmyšį, erzinant pacientus, ypač regionuose, kitiems tiesiog siekiant tokiu būdu didesnių atlyginimų. Mūsų profsąjunga taip pat siekia, kad atlyginimai visiems farmacijos specialistams augtų, bet mums, atstovaujantiems vaistininkus ir farmakotechnikus, yra nepriimtinas toks neatsakingas elgimasis su mūsų kolegomis, todėl raginame išgirsti mus ir priimti socialiai atsakingus sprendimus.
