Kaip išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto produktus?
2015 m. 23 tonos maisto produktų, kurie turėjo patekti į rinką buvo užkrėsti salmonelės bakterijomis, 4,5 tonos – parazitais, daugiau nei 320 tonų maisto produktų viršijo leistiną kancerogeninių medžiagų kiekį. Ir tai – tik keletas pažeidimų pavyzdžių, iš viso per metus buvo sunaikinta virš 1 700 tonų nesaugių maisto produktų, todėl apsiperkant svarbu susimąstyti ir atkreipti dėmesį, ką padėsite ant pietų stalo.
Būtina atkreipti dėmesį
Norėdami apsisaugoti nuo nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų įsigijimo, vartotojai turėtų įgusti skaityti produktų etiketes, susipažinti su produkto gamybos technologija ir galiausiai apsispręsti, kokį produktą pirkti: pigesnį, bet ne visada kokybišką, ar truputį brangesnį ir kokybiškesnį.
Ypatingą dėmesį saugai ir kokybei reikėtų kreipti renkantis šiuos greitai gendančius maisto produktus: mėsą bei jos gaminius, konditerijos gaminius, salotas, padažus, pieną ir jo produktus. Itin kruopščiai ir atidžiai reikėtų rinktis maisto produktus, kuriais prekiaujama gatvėse, šalia parduotuvių įsikūrusiose prekyvietėse, turgavietėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose.
ES duomenimis, 2014 m. dažniausiai vartotojams buvo pateikta saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkančių vaisių ir daržovių, žuvininkystės produktų, riešutų.
Vartotojų klaidinimas
Nors galima pasidžiaugti, jog pastaruoju metu Lietuvoje pastebima vis mažiau vartotojus klaidinančių etikečių, tačiau verta prisiminti visai neseniai, 2013 m., Europą sukrėtusį arklienos skandalą, kuomet arkliena maisto produktuose buvo nurodoma kaip jautiena.
Kartais yra manipuliuojama informacija etiketėse ant produktų nurodant kad jie yra skirti būtent vaikams. Vartotojai, pamatę etiketėje (pakuotėje) užrašą „vaikams“, be to, dažnu atveju mokėdami brangiau už tokį gaminį pagrįstai tikisi, jog jis bent jau sudėtimi nėra tapatus įprastiems analogiškiems gaminiams. 2009 m. atlikus mėsos gaminių, kurių ženklinime tiesiogiai arba netiesiogiai teigiama, kad jie skirti vaikams, patikrinimą, buvo nustatyta, kad vaikams skirtų mėsos gaminių sudėtis nesiskiria nuo kitų analogiškai mėsos gaminių.
Siekdamas paskatinti vartotojus aktyviai domėtis tuo, ką perka ir skaityti maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją bei išvengti klaidinimo, Lietuvos vartotojų institutas sukūrė specialią skiltį tinklalapyje „Atsiųsk netinkamą etiketę“ (http://www.vartotojai.lt/ikelti-etikete).
Juodkalnijai – Lietuvos patirtis
Pagal maisto produktų saugą Lietuva lenkia ES vidurkį (anot statistikos, 99 proc. maisto produktų yra saugūs, kai bendras ES vidurkis – 97 proc.). Naujosios šalys kandidatės siekdamos įstoti į ES taip pat turės tobulinti maisto saugos sistemą. Viena iš tokių valstybių yra Juodkalnija. Lietuvoje maisto saugos sistema yra pakankamai stipri, todėl siekdamas pasidalinti gerąją patirtimi Lietuvos vartotojų institutas (LVI) 2016 m. įgyvendins maisto saugos ir kokybės projektą Juodkalnijoje. Projekto metu bus siekiama padidinti šios šalies nevyriausybinių vartotojų organizacijų (NVO) institucinius gebėjimus, padėti joms įgyti praktinės patirties ginant vartotojų teises ir interesus maisto saugos ir kokybės srityje.
Projekto įgyvendinimo metu LVI ekspertai padės Juodkalnijos NVO parengti šviečiamąją medžiagą vartotojams, mokys kaip atlikti klaidinančios reklamos apie maistą tyrimus bei pateikti juos visuomenei, patars vartotojų skundų nagrinėjimo ir konsultavimo klausimais.
Tai jau nebe pirmas LVI projektas, kuomet mūsų šalies ekspertai padeda kitų šalių vartotojų organizacijoms ugdyti gebėjimus ginti vartotojų teises maisto saugos ir kokybės srityse. LVI panašius projektus įgyvendino Baltarusijoje, Moldovoje ir Gruzijoje.
