Kaip išvengti vėžio?

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė vėžio diena. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 80 tūkst. žmonių sergančių onkologinėmis ligomis, kasdien šią diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių.

Vėžys yra ląstelės branduolyje vykstančių mutacijų rezultatas, kurį sukelia mutagenas pakliuvęs iš aplinkos. Šis pavadinimas iš esmės atspindi pakitusios ląstelės elgesį – vėžys elgiasi priešingai nei visi kiti – ropoja atbulas, piktybinės ląstelės branduolyje DNR baltymai irgi elgiasi panašiai – jie susisuka į priešingą pusę, nei normalūs.

Nors kiekviename iš mūsų nuolatos susidaro onkologinės ląstelės, paprastai mūsų imuninė sistema  suardo juos dar iki to, kol vėžys tampa  išreikštu reiškiniu. Visgi,  jeigu imuninė sistema susilpnėja ar nuslopinama bet kokiu kitu būdu, žmogus gali susirgti onkologine liga.

Labiausiai paplitęs mutagenas yra pelėsių (grybelio) toksinai. Antri pagal paplitimą mutagenai yra haptogenai (alergenų šaltiniai, įprastos medžiagos gliukozė, C vitaminas, acetilsalicilo rūgštis, kalcio chloridas, dauguma vaistų ir kt.)  bei  sunkieji metalai.

Maždaug 40 proc. vėžio atvejų  būtų galima išvengti, jeigu:

• nerūkytume;
• ribotume alkoholio vartojimą;
• skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;
• sveikai maitintumėmės;
• saugotumėmės ultravioletinių spindulių;
• saugotumėmės nuo vėžį sukeliančių infekcijų;
• laiku pasitikrintume.

Tabakas ir pasyvus rūkymas

Tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taip pat pasyvus rūkymas yra žalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 20 proc. visų mirčių priežastis yra su rūkymu susijusios ligos. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra apie 50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis daro įtaką burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Dažnai girtaujančio žmogaus organizme trūksta naudingų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo onkologinių susirgimų, skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus.

Fizinė veikla

Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena hipodinamijos, t.y. nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir kai kurių onkologinių ligų priežastimi. Mažas fizinis aktyvumas gali įtakoti net 25 proc. krūties ir žarnyno vėžio atvejų. Manoma, kad susirgti gimdos, žarnyno, prostatos, skrandžio, inkstų, stemplės, kasos ir kt. vėžio tipais didesnę riziką turi nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 25 ir daugiau.

Sveika mityba

Manoma, kad 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos. Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Apsauga nuo saulės spindulių

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Apsauga nuo vėžį sukeliančių infekcijų

Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis, padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis, jis taip pat didina riziką susirgti kitais piktybiniais navikais. Kepenų vėžys gali išsivystyti po daugelį metų besitęsiančių hepatito B ar hepatito C virusų. T ląstelių virusas-1 (HTLV -1) didina asmens riziką susirgti limfoma ar leukoze. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, gresia didesnė rizika susirgti piktybine liga, vadinama Kapoši sarkoma, taip pat ir limfoma. Epštein-Baro virusas (EBV) padidina limfomos riziką, o žmogaus Herpes virusas – 8 (HV-8) yra Kapoši sarkomos rizikos veiksnys. Helicobacter pylori bakterija gali sukelti skrandžio opas, taip pat gali būti skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės, limfomos priežastimi.

Laiku pasitikrinkite

Net jei jaučiatės gerai, visada reikia rūpintis ir ligų prevencija. Tai primygtinai pabrėžia gydytojai, sveikatos specialistai. Lietuvoje jau kelinti metai plėtojamos gimdos kaklelio ir krūties vėžio, prostatos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. Tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti.

Dėl tyrimų pirmiausia reikia kreiptis, tartis su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.