Kaip padėti žmogui, kuris išgyvena psichologinę krizę ir galvoja apie savižudybę?

Visuomenės sveikatos požiūriu savižudybė yra viena tragiškiausių gyventojų sveikatos pasekmių. Savižudybė yra globali visuomenės sveikatos problema, su kuria susiduria šalys visame pasaulyje. PSO Europos regioną įvardija kaip tą pasaulio dalį, kurioje kasmet įvyksta didžiausia dalis savižudybių.

Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių ir tyčinių sužalojimų jau daugiau nei 20 metų yra didžiausias Europoje – standartizuotas mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra 2 kartus didesnis nei ES-28 šalių.

Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle ar darbe, sunki liga, kitokie nemalonūs ir netikėti išgyvenimai gali sukelti būseną, vadinamą psichologine krize.

Krizę išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, būna pasimetęs ir nežino ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa neveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę.

Kartais galima išgirsti nuomonę, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, niekada nenusižudo. Tai netiesa. 80 proc. nusižudžiusiųjų yra aiškiai kalbėję ir kitaip rodę savo ketinimus tai padaryti.

Atkreipkite ypatingą dėmesį, jeigu žmogus:

• Užsimena, kad „niekas nebeturi reikšmės“, „viskas beprasmiška“, „noriu viską pabaigti“, „norėčiau užmigti ir niekada nebepabusti“, „nebeturiu jėgų“ ir panašiai.
• Dažniau nei įprastai kalba apie mirtį.
• Išgyvena didelę neviltį ir bejėgiškumą.
• Kalba tarsi norėdamas atsisveikinti.
• Jo nebedomina užsiėmimai, pomėgiai, kurie anksčiau buvo svarbūs.
• Netikėtai pradeda vartoti daug alkoholio arba narkotikus.

Kaip tu gali padėti?

• Nepalik žmogaus vieno.
• Parodyk nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz.: „Aš matau, kad Tau sunku ir man tai tikrai rūpi“.
• Paskatink jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok, kas Tave slegia“.
• Kuo atidžiau jį išklausyk, nepertraukinėk ir nekritikuok. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį išgyvena, apie slegiančius jausmus.
• Nenureikšmink problemų, pvz. sakydamas „Viskas bus gerai“.
• Prisimink kaip jauteisi, kai Tau pačiam buvo sunku. Kas tada Tau padėjo? Ko norėjosi iš kitų žmonių?
• Jeigu reikia, padėk rasti reikiamus specialistus.

Kur galima rasti pagalbą?

• Krizių įveikimo centras (Vilnius, Rasų g. 20) – kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. iki 20 val. ir šeštadieniais nuo 12 val. iki 16 val. Nemokamai priima budintis psichologas arba konsultuoja telefonu minėtomis valandomis telefonu: 8 640 51555 arba el. paštu: info@krizesiveikimas.lt
• Psichikos sveikatos specialistai (psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai) dirba poliklinikose ir kitose psichologinę bei psichiatrinę pagalbą teikiančiose organizacijose. Šios informacijos galima teirautis ir Jaunimo psichologinės paramos centro informaciniu telefonu: 8 5 231 34 37.

Greičiausiai prieinama pagalba – tai emocinės paramos telefonai:

• Jaunimo linija (visą parą) – 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt/internetas – į laiškus atsakoma per dvi dienas.
• Vaikų linija – 116 111 telefonu nuo 11 val. iki 21 val., www.vaikulinija.lt – į laiškus atsakoma per dvi-tris dienas.
• Linija Doverija – 8 800 77277 (pagalba teikiama rusų kalba, skirta paaugliams ir jaunimui).
• Pagalbos moterims linija – 8 800 66366, el.paštas – pagalba@moteriai.lt – į laiškus atsakoma per tris dienas.
• Vilties linija (visą parą) – 113 123, vilties.linija@gmail.com  – į laiškus atsakoma per tris darbo dienas.