Kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių. Tiek kartų paskiepijami vaikai ir suaugusieji. Kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai sudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų.
Kiekvienos vakcinos apraše nurodoma, kad vakcina yra imunobiologinis preparatas, kurį panaudojus, galimos nepageidaujamos reakcijos. Dažniausiai tai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas ir kt. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra skirtinga.
Pastebėjusiems nepageidaujamų reakcijų į skiepus, pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Medikas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, pranešimą turi perduoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą/ vakciną nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto/ vakcinos poveikį.
Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą/ vakciną sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai.
Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas turi siųsti pranešimą apie pastebėtą NRV į VVKT:
- nemokamu faksu (8-800) 201-31
- el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt
- paštu VVKT prie LR SAM, Žirmūnų g. 139A, LT-09120, Vilnius
- tiesiogiai per VVKT interneto svetainę, adresu www.vvkt.lt
Pacientai taip pat gali pranešti apie jiems patiems ar jų artimiesiems pasireiškusią nepageidaujamą reakciją, atsiųsti specialią užpildytą formą arba paskambinti nemokamu telefonu 8 800 735 68.
Užregistruoti pranešimai apie vaistinių preparatų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nereiškia, kad šie vaistiniai preparatai ar jų veikliosios medžiagos yra nesaugūs. Tik visų turimų duomenų išsamus mokslinis vertinimas leidžia daryti patikimas išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.
