Kaip senyvo amžiaus žmonėms išvengti traumų lauke?

Senyvo amžiaus žmonės (nuo 65 m.) dažniau patiria traumas nei kiti, nes jų reakcija lėtesnė, koordinacija prastesnė, paslydus jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Pargriuvę jauni žmonės dažniausiai atsiperka sumušimais – viena kita mėlyne ar nubrozdinimu, o senyvo amžiaus žmonėms patirti traumas yra pavojingiau, nes jos dažniau baigiasi didesniu kiekiu sudėtingų, komplikuotų lūžių, kaulai ilgiau ir sunkiau suauga bei gyja.

Kas sukelia riziką patirti traumą lauke?

• Netvarkingos šaligatvio plytelės.
• Laiptai be turėklų.
• Laiptai su netvarkingais kraštais.
• Blogas apšvietimas: per silpnas ar per stiprus (kai akina).
• Sniegas, ledas ar drėgni lapai ant laiptų ar šaligatvio.
• Ilgos pėsčiųjų perėjos be salelių.
• Per mažai laiko pereiti gatvę (per trumpai dega žalia šviesoforo šviesa).

Kaip išvengti traumų lauke?

• Naudokitės lazdele, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą.
• Ženkite mažais žingsniais, stenkitės, kad kūno pusiausvyros centras visada būtų tiesiai virš pėdų.
• Jeigu teks eiti slidžia kelio danga (esant ledui ar nukritusiems drėgniems medžių lapams), rinkitės patogius lygiapadžius batus su guminiais padais.
• Nelaikykite rankų kišenėse.
• Vienu metu neneškite daug sunkių pirkinių krepšių, ypač lipdami laiptais.
• Tamsiu paros metu būtinai naudokite šviesą atspindinčius atšvaitus, neapšviestose gatvėse pasišvieskite žibintuvėliais.
• Lipdami laiptais, į transporto priemones ar iš jų, laikykitės už turėklų, stebėkite kliūtis kelyje.
• Vedžiodami šunį lauke būkite labai atidūs, nes šuniui patempus pavadį labai lengva prarasti pusiausvyrą.
• Iš sėdimos padėties kelkitės lėtai, kad neapsvaigtų galva.
• Nebijokite prašyti pagalbos (atsistojant, lipant laiptais, einant ir kt.).
• Reguliariai mankštinkitės, nes dėl fizinio aktyvumo stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Pirmoji pagalba įvykus traumai

• Išnirus sąnariui kyla aštrus skausmas jį judinant. Tokiu atveju svarbiausia patiems nebandyti grąžinti į vietą išnirusio sąnario. Ant sužeistos vietos galima dėti šaltą kompresą.
• Esant atviram kaulo lūžiui, sužeista vieta intensyviai kraujuoja, tad pirmiausiai reikėtų sustabdyti kraujavimą tvarsčiais arba kita tvirta medžiaga, kokią tuo metu įmanoma gauti. Svarbu, kad lūžio vieta nejudėtų.
• Įvykus uždaram kaulo lūžiui, sužeista vieta pradeda staigiai tinti, atsiranda kraujosruvų, sužeista kūno dalis tampa nejudri, jaučiamas stiprus skausmas ir dažnai sutrinka koordinacija. Tokiu atveju reikėtų imobilizuoti sužeistą vietą.
• Patyrus sunkią stuburo ar galvos traumą, svarbiausia, kad nukentėjusysis kuo mažiau judėtų, kol bus suteikta pagalba.
• Įvykus sunkiai traumai visada kvieskite greitąją pagalbą arba nuvykite į artimiausią gydymo įstaigą.

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Bumblienė pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą