Kaip tinkamai pervažiuoti greičio ribojimo kalnelį?

Greičio ribojimo kalneliai – efektyvi galimų nelaimių užkardos priemonė. Tačiau „kelių gaidelių“ akibrokštų išvengti padedanti konstrukcija dėl nepalankių oro sąlygų bei dažno sąlyčio su automobiliais kartais gali deformuotis ir taip pažeisti transporto priemonės vidinius bei išorinius mechanizmus. Dėl netinkamo tokio kalnelio pervažiavimo ar pažeistų konstrukcijų pažeidžiamos padangos, sulankstomi ratlankiai bei sugadinami kiti automobilių mechanizmai, praneša ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

„Greičio ribojimo kalnelių nauda tikrai reikšminga – dėl jų vaikams saugiau prie mokyklų ar darželių, ši konstrukcija yra efektyvi saugaus greičio reguliavimo priemonė, kuri greičiausiai išgelbėjo ne vieną gyvybę. Klientai taip pat mato šių priemonių  teikiamą naudą, tačiau neretas automobilio vairuotojas skundžiasi šios greičio ribojimo priemonės netinkama  konstrukcija. Greitį ribojančių priemonių aukštis bei nuolydis ne visuomet yra vienodas ir vairuotojų tinkamai įvertinamas, tad važiuojant per šias konstrukcijas net ir atrodo smarkiai pristabdant automobilį, pervažiavimo greitis gali būti netinkamas ir automobilio vidiniai mechanizmai gali būti pažeidžiami“, –  komentuoja ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Greičio ribojimo kalneliai deformuojasi

Greičio ribojimo kalneliai ypač efektyviai greitį reguliuoja intensyvesnio eismo ruožuose, tačiau dėl dažno sąlyčio su transporto priemonėmis, šie kalneliai susidėvi, deformuojasi ir pakeičia formą. Pasak BTA eksperto A. Žiukelio, struktūrą pakeitusio greičio ribojimo kalnelio šonuose esančios aštrios geležtės neretai atvimpa ir apgadina padangas. Ratai nukenčia ir tuomet, kai greičio ribojimo kalnelis susminga į žemę, o jo varžtai lieka išorėje.

Greičio ribojimo kalneliams pavojingas žiemos sezonas, nes neretai juos pažeidžia kelininkai. Valomi greičio ribojimo kalneliai neretai išjudinami, o važiuojamojoje kelio dalyje esantis nestabilus elementas pavojingas visiems eismo dalyviams.

Pasak BTA specialisto, greičio ribojimo kalneliai yra viena efektyviausių priemonių, kuri vairuotojus apsaugo nuo galimų nelaimių, tačiau juos būtina tinkamai prižiūrėti. Likimo valiai paliktos konstrukcijos gali nešti ne tik naudą, tačiau ir žalą.

Kelio defektai turi būti užregistruoti

Pasak A. Žiukelio, ant kelio defekto užvažiavę vairuotojai į draudimo bendrovę dažniausiai kreipiasi dėl sugadintų padangų ir ratlankių, kartais nukenčia variklio ir kitų agregatų apsaugos, išmetimo sistemos, slenksčiai, automobilio dugnai bei važiuoklės. Pasak BTA specialisto, yra net pasitaikę atvejų, kuomet buvo pažeisti variklio karteriai ir radiatoriai.

Užvažiavus ant įspėjamaisiais ženklais nepažymėto kelio defekto ir patyrus žalą, būtina pranešti policijai. Tai dažniausiai privaloma pagal kasko draudimo taisykles.  Neturintiems kasko draudimo vis tiek būtina kreiptis į pareigūnus, kad šie užfiksuotų pažeidimo faktą ir jo priežastį, nes užregistruotas įvykis taps įrodymu ir žalos atlyginimo bus galima reikalauti iš kelio prižiūrinčios institucijos.

Atvykę pareigūnai apie kelio defektus turės informuoti atsakingas tarnybas, kurios privalės pašalinti arba įspėti vairuotojus apie jų egzistavimą. Tokiu būdu bus išvengta daugiau nelaimių.

Automobiliui kenkia kiekvienas nelygumas

Pasak autopaslaugų grupės „Martonas“ direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dambrausko, kiekvienas stipresnis smūgis ar įvažiavimas į duobę kenkia transporto priemonei, tad pamačius kliūtį, būtina automobilį pristabdyti ir manevruoti kuo atsargiau. Tačiau nepavykus sklandžiai pervažiuoti greičio mažinimo kalnelio, gali būti pažeisti automobilio mechanizmai. Išgirdus, jog automobilis skleidžia keistus garsus, mašinų vairuotojams tenka vykti į servisą. Pasak. D. Dambrausko, dažniausiai automobiliai atvežami su pažeistais padangų kordais, sulankstytais ratlankiais ir pažeistomis pakabomis. Dažniausiai automobilių savininkų patiriama žala siekia nuo 150 iki 300 eurų.

Daugiausia kliūčių – prieš žiemą ir per liūtis

D. Dambrauskas automobilių vairuotojams pataria mašinos būklę patikrinti prieš žiemos sezono pradžią ir pasibaigus speigams. Žiemą per greičio ribojimo kalnelį patariama važiuoti itin atsargiai, nes nuo šalčio guminės ir metalinės pakabos detalės tampa trapesnės. Atšilus orams, atsiveria duobės, kurios prisipildo vandens ir tampa sunkiai pastebimos, tad šiuo metu taip pat kyla nemažai incidentų. Automobilį derėtų patikrinti ir po kiekvieno rimtesnio užvažiavimo ant kelio defekto.

Norintiems dar ilgai džiaugtis savo transporto priemone, D. Dambrauskas pataria vairuoti ramiai ir atsakingai, pasirinkus saugų greitį. Atsakingas vairavimas padės išvengti kliūčių ir sutaupyti pinigų.

Per greičio ribojimo kalnelį – žmogaus ėjimo greičiu

Norintiems kaip įmanoma mažiau pakenkti savo atomobiliui, „Lexus“ akademijos vadovas Darius Grinbergas pataria prieš greičio ribojimo kalnelį mašiną sulėtinti iki einančio žmogaus greičio, o prieš pat užvažiavimą ant kelio konstrukcijos, atleisti stabdį. Neatlikus pastarosios funkcijos, priekiniams ratams tenka daugiau krūvio, tad ir smūgis būna stipresnis.

Per užmiestyje esančius kalnelius, kurie dažniausiai yra ilgesni ir dirbtinai suformuoti iš asfalto, galima važiuoti šiek tiek didesniu greičiu, tačiau jis neturėtų viršyti 30 km/val.

Pasak D. Grinbergo, nemažai miestuose esančių greičio ribojimo kalnelių būklė yra prasta, tad vairuotojai turėtų būti atsargūs, stebėti ar nėra išsikišusių varžtų bei aštrių kampų, kurie gali pažeisti padangas.