Kaip viešbučiai savo klientams užtikrina saugų poilsį (pasaulinė patirtis) (II)
Keliaudami dažnai apsistojame viešbučiuose. Dar visai neseniai siekiant patenkinti klientų norus reikalavimų skaičius keliamas viešbučiams buvo žymiai mažesnis ir todėl viešbučiai buvo daug paprastesni. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai mus supa tiek daug grėsmių, viešbučiams turi rūpėti užtikrinti ir jų svečių saugumą.
Viešbučiuose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas signalizacijos aparatūros įrenginiams ir ryšiui su budinčiu administratoriumi fojė. Atvykusių klientų į viešbutį registracija, dokumentų saugojimas ir išdavimas, kambario raktų ir korespondencijos vykdymas atliekamas centralizuotai. Todėl labai svarbu užtikrinti vyriausiojo administratoriaus ryšį su budėtojais.
Kiekviename viešbučio kambaryje turi būti įrengti automatiniai skambučiai ir signalizacijos mygtukai. Viešbučio klientai neišeidami iš kambario gali iškviesti kambarinę, padavėją. Vonios kambariuose taip pat turi būti įrengti signalizacijos mygtukai, jeigu klientas prausdamasis blogai pasijaustų. Specialus automatinis prietaisas leidžia atidaryti kambario duris neprieinant prie jos, įjungti arba išjungti šviesą gulint lovoje. Automatinio durų atidarymo jungiklius ir mygtukus pageidautina įrengti prie lovos, rozetę dulkių siurblio prijungimui–prie durų, rozetę radijai ir stalo šviestuvui – prie rašomojo stalo, skustuvui ir plaukų džiovintuvui – vonioje prie veidrodžio. Rankiniai signalai-mygtukai turėtų būti įrengti viešosiose vietose (koridoriuose šalia laiptų, hole ir t.t.). Norint išvengti atsitiktinio paspaudimo, mygtukas dedamas po stiklu, kuris atsitikus pavojui turi būti sudaužytas tam, kad paspausti mygtuką. Visi jutikliai gali būti „su adresu“ (tiksliai nustato gaisro vietą) arba „be adreso“ (keliuose kambariuose arba visam aukštui). Informacija iš jutiklio perduodama į centrinę priešgaisrinės signalizacijos stotį, kuri prižiūri jutiklių būklę ir informacijos perdavimą.
Tam, kad klientai galėtų patogiai apsistoti viešbutyje kambariuose turi būti įrengti maži seifai arba centralizuota asmeninių daiktų saugykla. Kiekviename viešbučio kambaryje turėtų būti įrengti maži seifai, kurie yra kontroliuojami (atidaromi ir uždaromi) kliento asmeniniu kodu. Seifo dydis yra nustatomas pagal kambario tipo, tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama seifams, kuriuose galima laikyti nešiojamąjį kompiuterį.
Centralizuota viešbučio apsaugos signalizacijos sistema yra priemonė, užtikrinanti viešbučio „gyvybės“ zonų saugumą, neleidžiantį nekontroliuojamai patekti į patalpas ir individualius kambarius. Siekiant užtikrinti nuolatinį signalų stebėjimą, signalų priėmimo ir stebėjimo įrenginys turi būti tokioje vietoje, kur nuolat (visos paros metu) yra personalas (tai gali būti dispečerinė, apsaugos kambariai, viešbučio registratūra).
Gaisras gali kilti bet kurioje viešbučio vietoje, tačiau pačios jautriausios ugniai vietos viešbutyje yra rūsys, pastogės ir virtuvės. Sanitarinių normų nesilaikymas pramoninėse patalpose, vietose kur yra centriniai šildymo, elektros įranga elementai, dėl perkaitimo arba elektros prietaisuose susidariusios kibirkšties, gali sukelti sukauptų dulkių uždegimą. Labai dažnai svečiai, išeidami iš kambario, palieka įjungtus elektrinius prietaisus, kurie taip pat gali sukelti gaisrą. Viešbučio objektai turi būti apsaugoti priešgaisrine signalizacija. Priešgaisrinės signalizacijos sistemą sudaro centrinė priešgaisrinė stotis, kuri duoda garsinį arba regimąjį signalą apie gaisrą arba gaisro pavojų. Yra du priešgaisrinių signalų tipai: automatiniai ir rankiniai (mygtukai). Automatiniai reaguoja į aukštą temperatūrą. Pasikėlus tam tikrai temperatūrai, priešgaisrinės sistemos galvutė automatiškai atsidaro ir virš gaisro židinio iš vandens tinklo išpilamas vanduo. Vienas toks signalas apsaugo apie dvidešimt kvadratinių metrų plotą.
Bendros evakuacijos schemos apskaičiavimas atliekamas, atsižvelgiant į viešbučio maksimalų gyventojų skaičių, jo užpildymą bei evakuacijos poreikį. Visos liftų ir keltuvų šachtos turi būti pagamintos iš ugniai atsparių medžiagų. Keltuvo įranga ir pati kabina turi turėti nedegamą aptvarą per visą pastato aukštį. Pastatuose, kuriuose yra daugiau nei dešimt aukštų, vienas iš liftų kiekviename aukšte turi turėti išėjimus į šliuzus, kurių sienos padarytos iš ugniai atsparių medžiagų. Liftas turi turėti autonominę kontrolę iš pirmo aukšto ir išėjimą iš pastato pirmame aukšte. Esant gaisrui liftų šliuzuose ir šachtose turi būti įrengta oro tiekimo sistema.
Akivaizdu, jog perėjimas prie naujos, modernios saugumo koncepcijos, numatant kompleksinę specialiosios įrangos naudojimą, reikalauja kiekvieno viešbučio darbuotojo kvalifikacijos didinimą. Viešbučių darbuotojai turi nuolat mokytis iš kitų viešbučių veiklos ir jų apsaugos tarnybos darbo, tikrinti nusikalstamumo statistikos duomenys, bendradarbiauti su valstybės apsaugos tarnybų specialistais, priešgaisrine apsauga, teisės institucijomis.
Pasitikėdami viešbučiais ir svečios šalies saugumo tarnybomis nepamirškime ir kai kurių priemonių, kurios gali mums pagelbėti sumažinti susidūrimo su terorizmu riziką:
Pirma, neapsistokite prabangiausiuose viešbučiuose, viešbučiuose prie lošimo įstaigų ir pan. Būtent šias vietas dažniausiai puola fanatikai.
Antra, venkite perkrautų vietų – kaip benorėtumėte nueiti į vietinę turgavietę, yra šalių,
kuriose ten geriau neiti.
Trečia, bandykite keliauti individualiai. Bet kuriame muziejuje galite pasinaudoti audio
gido paslaugomis. Ir jeigu, neduok Dieve, prasidės šaudymas, du ar trys žmonės galės daug lengviau rasti prieglobstį.
Ir pagaliau, jei įmanoma, nepalikite kurortinės zonos.
