18 gruodžio, 2023
Archyvarė-edukatorė Lidija Bimbirienė

Kalėdiniai atvirukai – šiltas prisiminimas ar tik dar vienas nereikalingas lapas lentynoje?

Artėjant gražiausioms šeimos susibūrimo šventėms, dažnai pagalvojame apie tuos, kurių nėra šalia, toli gyvenančius, bet širdžiai artimus žmones. Norėdami juos pradžiuginti, greičiausiai nusiųsime SMS žinutę su gražiu sveikinimu, rastu interneto platybėse. Vargu ar atsiras kūrybingųjų, kurie skirs valandėlę autentiško atviruko gamybai. O jei tokių ir atsirastų, kurie iš jų tai įvertintų ar išsaugotų?

Kadaise Kalėdiniai atvirukai buvo kolekcionuojami ir saugomi kaip vertybė, kelianti šiltus prisiminimus. Dabar ranka rašytas ir paštu siųstas atvirukas tampa retenybe. Mūsų senelių puoselėjamas gražias tradicijas palaipsniui naikina šiuolaikinės technologijos. Viliuosi, kad vis dar bus žmonių, nepraradusių noro stengtis, kad ši graži tradicija neišnyktų.

Telefonu gauta žinutė negali prilygti istorija dvelkiančiam atvirukui. Ji niekada nesuteiks tiek emocijų, kiek gali suteikti maža kortelė, išimama iš atplėšto voko. Kortelėje ranka rašytas įrašas būna ypatingai šiltas, paliečiantis jautriausias sielos stygas. Rankose laikant senovinį atviruką kyla noras jį analizuoti. Galvoje pradeda suktis mintys: iš kur jis atsirado, kokia jo istorija? O istorijų apie atvirukų atsiradimą būta daug ir skirtingų.

Labiausiai tikėtina, kad atvirukai išsivystė iš „korespondencijos kortelės“. Pirmieji atvirukai išleisti 1869 m. Austrijos-Vengrijos imperijoje. Jie buvo neiliustruoti, vienoje pusėje užrašomas tekstas, kitoje – tik adresas. Atvirukai, kaip komunikacijos priemonė, dažniausiai buvo naudojama kareivių ryšiui su šeima palaikyti. Prancūzijos-Prūsijos karo metu, vykusio 1870-1871 m., kariai siųsdami atvirlaiškius artimiesiems pradėjo juos gražinti, puošti įvairiais piešiniais. Neilgai trukus, perspektyvią sritį pastebėję verslininkai, suskubo kariams parūpinti korteles su jau atspausdintomis iliustracijomis. Taip gimė iliustruoti atvirukai ir prasidėjo jų masinė gamyba. Jie buvo gaminami įvairių stilių ir rūšių: suvenyriniai, reklaminiai, humoristiniai, turistiniai, meniniai ir skirti pasveikinti įvairiomis progomis. Atvirukų vizualizacijai dažnai naudotos fotografijos, kurios paįvairino jų turinį. Kiek vėliau išpopuliarėjo suvenyriniai ir reklaminiai atvirukai.  Jų leidyba suklestėjo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Lietuvoje atvirukų gamyba pradėta XX amžiaus pradžioje. Tai buvo puiki verslinė sritis, kurioje galėjo atsiskleisti kūrėjai. Atvirukus pradėjo kurti įvairūs menininkai, dailininkai, muziejininkai. Populiarūs buvo foto atvirukai su žinomų dailininkų, M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus ir kt. kūrinių reprodukcijomis. Sovietų sąjungoje buvo leidžiami propagandiniai bei sovietams atmintinų datų atvirukai. Vis dėlto Lietuvoje populiariausiais ir didžiausiu mastu leidžiamais išliko Lietuvos dailininkų vizualizuoti atvirukai, skirti Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdoms skirtų atvirukų nebuvo leidžiama, jų randama labai mažai, nes sovietmečiu Šv. Kalėdos laikytinos draudžiama švente.

Pirmųjų atvirukų Šiauliuose leidėjai – Isakas Brevda ir Boleslovas Zatorskis. I. Brevda buvo žydų tautybės miestietis, apie 1904 m. Šiauliuose įsteigęs spaustuvę. Jis vienas pirmųjų savo lėšomis leidusių knygas lietuvių kalba bei atvirukus su Šiaulių vaizdais. B. Zatorskis – garsus dvarininkas, fotografas ir leidėjas, nuo 1896 m. Šiauliuose turėjęs savo ateljė. Jis vienas pirmųjų pradėjo leisti atvirukus su Šiaulių miesto fotografijų atvaizdais. Nuo 1901 m. iki 1910 m. išleido tris atvirukų serijas. Šių leidėjų ir atvirukams neabejingų žmonių dėka ir dabar galime išvysti, kaip atrodė Šiaulių miestas istorinėje tėkmėje.

Tik giliau pasikapsčius po atvirukų istorijos lobynus, galime suprasti tikrąją šio nedidėlio popieriaus lapelio reikšmę ir jo išsaugojimo svarbą.  Tad lankydami vyresnius artimuosius, nepatingėkime užlipti į namų palėpes. Net neabejoju, kad ten rasime bent vieną atviruką su įsimintina istorija. Juk nėra nieko gražiau, kaip spindinčios senolių akys ir lūpose skambantys prisiminimai. Saugokime tuos prisiminimus, kad turėtume, ką papasakoti ateinančioms kartoms.

 


16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Parodos „Sugrįžimas namo“ akimirka
9 balandžio, 2025

Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) – viena originaliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos grafikos menininkių, kurios palikimas įeina į šalies dailės aukso […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

7 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 5 d. popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinėje salėje vyko tradicija tapęs renginys – XVI vokalinių ansamblių šventė […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

31 kovo, 2025

Geros naujienos šiauliečiams. „Kavos Draugas“ plečiasi ir atidaro jau šeštąją fizinę parduotuvę Lietuvoje – šįkart Šiauliuose. Nuo šiol bus dar […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
20 kovo, 2025

2025 m. kovo 20-ąją Šiauliuose paminėta Pasaulinė žemės diena. Šiais metais sulaukta ypatingo jaunųjų šiauliečių įsitraukimo. Nuo kovo 7 dienos […]

Regionų naujienos