Kalėdų paliekamas pėdsakas: per 3 šventines dienas kiekvienas mūsų sugeneruoja 650 kg CO² emisiją

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos.

Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis

„Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per šventes keliaudami, pakuodami dovanas, puošdami eglutes ir vakarieniaudami. Bendrą vaizdą galime susidaryti tik iš pavienių skirtingose šalyse surinktų duomenų, kurie, deja, nėra džiuginantys.

„Visgi yra ir geroji pusė – žinodami,  kokią žalą aplinkai darome per šventes ir planuodami savo asmeninius naujųjų metų tikslus, į juos galime įtraukti ir siekį mažinti aplinkai daromą poveikį. Įsipareigoti pokyčiams turi ne tik įvairios pramonės šakos, bet ir kiekvienas mūsų“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Britų kalėdinių vakarienių pėdsakas prilygsta 240 mln. kilometrų kelionei automobiliu

Dar prieš gerą dešimtmetį Mančesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje dėl vidutinės kalėdinės vakarienės į aplinką išskiriama 20 kg anglies dvideginio emisijos. 60 procentų šio pėdsako sudaro vakarienei kepamo kalakuto gyvavimo ciklas.

Visos šalies mastu britų kalėdinės vakarienės „sugeneruoja“ 51 tūkst. tonų CO² emisijos – tiek pat, kiek pėdsako paliktume automobiliu nuvažiavę 240 mln. kilometrų arba 300 kartų nuvažiavę iki Mėnulio ir atgal.

Mokslininkų teigimu, tokį pėdsaką palieka 8 žmonių vakarienė, kurią sudaro keptas ir kimštas kalakutas, keptos bulvės ir daržovės, spanguolių padažas ir kiti įprasti užkandžiai. Vertinant vakarienės patiekalų sudaromą taršos pėdsaką, buvo atsižvelgiama į visus maisto pramonės etapus: kalakuto ir daržovių auginimą, maisto saugojimą, vartotojų apsipirkimą, patiekalų gamybą namuose ir po jos susidarančias atliekas.

Kiti pėdsaką paliekantys atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai

Kitą šventinio „pėdsako“ dalį sudaro mūsų mėgstami atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai. 1,3 kg pakavimo popieriaus gamyboje sugeneruojama 3,5 kg anglies dvideginio, o papildomą taršą sudaro popieriaus išvežiojimas į pardavimo vietas.

Ekseterio universiteto tyrėjų teigimu, vieno kalėdinio atviruko siuntimas paštu į aplinką išmeta 140 g anglies dvideginio. Į šią vertę nėra įskaičiuotas kalėdinio atviruko gamybos paliekamas pėdsakas.

Žinant, kad vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln., taršos poveikis yra didžiulis. Mūsų maži šventiniai džiaugsmai aplinkai kainuoja milžinišką taršos apkrovą.

Ką galime keisti savo kasdienybėje?

„Pradėti verta nuo mažų žingsnių – negaminti daugiau maisto nei reikia ne tik per šventes, bet ir ištisus metus. Verta susimąstyti, ar tikrai kasdien ir per šventes turime naudoti mėsos patiekalus – būtent mėsos pramonės paliekamas pėdsakas yra didžiausias. Buityje ir šventėse atsisakyti sunkiai perdirbamų puošmenų – blizgučių, girliandų, lempučių, vaikų gimtadienių šventinių atributų iš plastiko ar popieriaus“, – apibendrina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Ji priduria, kad popierinius atvirukus visų švenčių proga galime keisti elektroniniais. VšĮ „Gamtos ateitis“ per šias žiemos šventes žmones kvietė naudotis specialiai šiuo tikslu sukurtais skaitmeniniais kalėdiniais sveikinimais ir pamažu atsisakyti įprastų popierinių.