Kalniškės piliakalnis tampa Klaipėdos rajono centro reprezentaciniu objektu

Klaipėdos rajonas intensyviai kuria turizmo infrastruktūrą, ypač pamario krašte – Drevernoje ir Svencelėje. Gyvenimą labai pagyvino ir naujų turistų srautų, aktyvaus poilsio mėgėjų jau dešimtmetį pritraukia mažųjų laivų uostas Drevernoje, vasaros sezonu šiemet pradėtas reguliarusis kelto maršrutas Dreverna−Juodkrantė, jėgos aitvarų bazė Svencelėje. Tačiau Klaipėdos rajonas vis dar dažnokai tapatinamas su Klaipėda, todėl stengiamasi aktualizuoti rajono centrą – Gargždus. Tuo rūpinasi pati Savivaldybė, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Gargždų krašto muziejus. Antri metai veikia vienas atnaujintas, vienas moderniausių Lietuvoje Gargždų kino teatras, projektuojamas daugiafunkcis sporto centras, vienas sėkmingiausių pastarųjų metų projektas – Kalniškės (Gargždų) piliakalnio atnaujinimas ir pritaikymas rekreacijos ir turizmo reikmėms.

Klaipėdos rajonas – ne tik keturių vandenų, bet ir 15-kos piliakalnių kraštas

Klaipėdos rajonas, kitaip save tituluojantis Keturių vandenų kraštu (jūra, marios, upės ir ežerai, o dar prisideda penktasis – karjerai, kuriuose, ypač besidriekiančiuose tarp Gargždų ir Dovilų − taip pat vystoma rekreacinė infrastruktūra), didelį dėmesį visada skyrė ir kultūros paveldo objektams, taip pat ir piliakalniams. 2009 m. minint Lietuvos tūkstantmetį, išleista Zenono Baubonio ir Gintauto Zabielos knyga „Klaipėdos rajono piliakalniai“, kurioje išsamiai aprašyta piliakalnių kilmė, atlikti tyrimai, radiniai, pateikti su jais susiję padavimai. Klaipėdos rajone žinoma buvus 15 piliakalnių, vienas iš jų (Jogučių) sunaikintas XIX a., kiti išlikę. Galbūt žinomiausias dar nuo sovietmečio Lietuvoje Klaipėdos rajono piliakalnis – Žvaginių, nes čia buvo įrengtas 1941 m. birželio 23 d. vokiečių sušaudytiems Ablingos gyventojams memorialas. Visos 29 ąžuolinės skulptūros 2012 m. restauruotos.

Dėmesys – Kalniškės (Gargždų) piliakalniui

Klaipėdos rajono teritorijoje esančių piliakalnių, atskirai išskiriant Kalniškės piliakalnį, tvarkymas ir pritaikymas rekreacijos, turizmo, mūsų kultūros paveldo pažinimo tikslams numatytas Savivaldybės strateginės plėtros dokumentuose. Suplanuota vystyti kultūrinį (piliakalnių lankymo) turizmą, taip pat numatyta atnaujinti Gargždų (Kalniškės) piliakalnio ir jį supančios teritorijos rekreacinio panaudojimo techninę dokumentaciją ir įrengti infrastruktūrą. 2013 m. buvo parengta projekto paraiška daliniam finansavimui gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Projekto paraiškos teikimui atskiru sprendimu pritarė Savivaldybės taryba. Projekto, kurio jau II etapą dabar įgyvendina Savivaldybė, vertė siekė apie 82 tūkst. eurų.

 Atveriamas piliakalnio vaizdas ir grožis, pritaikoma lankytojams

Pirmame etape atlikus Kalniškės piliakalnio su gyvenviete detaliuosius ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus, parengtas statinio ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas, pagal kurį siekiant išryškinti piliakalnį ir padaryti patrauklų lankytojams, iškirsti menkaverčiai piliakalnį gožę želdiniai, įrengti atsijų-skaldelės takai bei medinių pakopų terasiniai laiptai, sutvirtinti eroduojantys gynybinius pylimus bei šlaitai, įrengta apžvalgos aikštelė, proginė laužavietė, informacinės lentelės, rodyklės bei informaciniai stendai apie piliakalnį.

Piliakalnio papėdės gyvenvietės rytiniame krašte įrengta nedidelį automobilių stovėjimo aikštelė, užtvarai automobiliams. Savivaldybės lėšomis įrengtas privažiavimo kelias iš rytų pusės nuo Gerduvėnų kelio, todėl lankytojai gali patogiai privažiuoti prie piliakalnio. Šis privažiavimas visada bus reikalingiausias tiek piliakalnio priežiūrai, tiek lankymui ir kol kas tai vienintelė prieiga prie piliakalnio.

Šiuo metu įgyvendinami II etapo projektavimo darbai. Piliakalniui dar trūksta pėsčiųjų takų, apžvalgos aikštelių, rodyklių su nuoroda į piliakalnį, reikalingi suoliukai ir šiukšliadėžės, tualetas. Pietinio šlaito papėdėje, šalia Tilto gatvės, planuojama įrengti didesnę automobilių stovėjimo aikštelę. Siekiant pagerinti lankytojų srautus numatoma sujungti naujai projektuojamą taką su jau esamu piliakalnio taku, įrengiant terasinius laiptus, medinius laiptelius bei tiltelius. Norint labiau išryškinti piliakalnio gynybinius bruožus, turi būti atliekami kraštovaizdžio formavimo specialieji kirtimai, atidengiant pietinį piliakalnio šlaitą, t. y. šalinami likę menkaverčiai krūmai bei medžiai, paliekant tik ąžuolus. Piliakalnio šlaitus numatyta tvirtinti šiuolaikinėmis priemonėmis, kad jie nepradėtų slinkti, − kaip atsitiko Vilniuje Gedimino kalne.

Ateityje turėtų atsirasti dar vienas kelias į piliakalnį: tai pėsčiųjų tiltas per Minijos upę ties Gargždų parku ir pėsčiųjų takas (senąja kūlgrinda) Minijos slėnyje iki Kalniškės. Gargždų parke taip pat reiktų atverti keletą erdvių, kad Kalniškės piliakalnis matytųsi visu savo grožiu.

Siūloma įrengti pėsčiųjų takus ir laiptus taip, kad galima būtų ne tik iš visų pusių apžvelgti teritoriją aplink piliakalnį, bet ir pamatyti piliakalnio šlaitus – jų nuožulnumas, įdubas, kad iš tiesų kiekvienam būtų įdomu vaikščioti, kylant aukštyn ir nusileidžiant terasiniais takais žemiau.

Apšvietimą nutarta įrengti automobilių stovėjimo aikštelėje bei apšviesti Gargždų akmenį.

Kalniškės piliakalnio tvarkybos II etapo įrengimo projektavimo darbai su projekto vykdymo priežiūra Savivaldybei atsieis 30 tūkst. eurų.

Atgyja tradicijos

Jau po pirmo etapo darbų piliakalnis tapo daug labiau lankomas. Jei šiltojo metų sezono renginiai Gargžduose daugiausia organizuoti Gargždų parke ir šalia esančiame Minijos slėnyje, tai atgimusiame piliakalnyje jau vyko pagoniškos vestuvės, paminėtas Pavasario lygiadienis, Joninės… Kovo 11-ąją piliakalnio papėdė įspūdingai padabinta Gedimino stulpų ženklu.

Gargždų parke taip pat planuojama atverti keletą erdvių žvilgsniui į piliakalnį…

O dabar, žvelgdami iš piliakalnio į Gargždus, galime išgyventi panašius jausmus, kaip rašytojas ir kunigas Mykolas Vaitkus:

Vis tirščiau temsta. Pilkšvi rūko debesiai, tartum nakties vaiduokliai, iš tolo slenka pavėjui Minijos vingiais. Jos krioklys, Ūžiančioji, sriauniai verždamasis per akmenis žemupin, liūdesingai verkia savo amžiną raudą. Atkalnių alkai mąstingai dunkso, susigūžę būriais kalvose bei pilkalniuose, kaip sentėvių karžygiai sąmokslininkai…