Kam naudinga stabdyti valstybinės žemės valdymo reformą?
Valstybinės žemės valdymo politikos reforma, kuri turėtų paskatinti miestų ir miestelių plėtrą bei investicijų pritraukimą, vėl stringa Seimo ir Vyriausybės koridoriuose. Tai įvertinusi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba kreipiasi į minėtas institucijas ragindama pertvarkos nestabdyti ir vykdyti Vyriausybės programos įsipareigojimus.
Kreipimesi, kuris išplatintas kovo 31 dieną, ketvirtadienį, merai ragina užtikrinti, kad nuo 2023 metų valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose disponavimo teisė būtų perduota savivaldybėms. Tai realiai sustiprintų vietos savivaldą, prisidėtų prie spartesnės gyvenamųjų vietovių plėtros, efektyvesnio investicijų pritraukimo ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų.
Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad, nepaisant politinių įsipareigojimų aukščiausiame lygyje, Žemės įstatymo projektas iki šiol nėra suderintas. Dar daugiau – Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei atidėti reformą dėl karo Ukrainoje.
„Siekis atidėti šiuo atveju reiškia stabdyti, nes šios kadencijos Seimas nebespėtų laiku priimti visų reikalingų įstatymų, kad ši reforma būtų bent jau pradėta. Kyla natūralus klausimas – kam tai naudinga? Tikrai ne šalies gyventojams. Miestų ir miestelių plėtra bei investicijų pritraukimas tik sustiprintų Lietuvos ir jos regionų galimybes dar geriau pasirūpinti savo piliečiais, o taip pat padėti tiems, kam šiuo metu to labai reikia. Pokyčiai reikalingi kaip niekada anksčiau,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos iki šiol nesutaria, kokios paskirties žemės funkcijas perduoti savivaldybėms, nors Vyriausybės programoje aiškiai nurodoma, kad valstybinę žemę miestuose turėtų valdyti būtent savivaldybės.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako, kad taip atimamos galimybės gyventojams gauti kokybiškesnes viešąsias paslaugas.
„Šalies savivaldybės jau yra praradusios nemažai potencialių investuotojų vien dėl to, kad neturėjo galimybių užtikrinti žemės sklypų nuomos. Vystant teritorijas, procesai stringa dėl ilgų ir sudėtingų procedūrų, kurias, perėmusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijas, savivaldybės galėtų supaprastinti ir paspartinti. Stringa net ir viešosios investicijos – vienur negalima pastatyti požeminių atliekų konteinerių, nes NŽT neduoda sutikimo sklypui suformuoti, kitoje savivaldybėje ši tarnyba suranda priežasčių nesuteikti valstybinės žemės sklypo naujam darželiui pastatyti,“ – vardina A. Visockas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, miestuose ir miesteliuose valstybinėje žemėje vystomų projektų yra ne mažiau kaip 60 procentų, o miestų centruose, kur vyksta aktyvūs plėtros darbai, skaičius siekia 80 procentų. Šiuo metu jau daugiau kaip mėnesį vystytojai negali gauti statybos leidimų plėtoti projektus nuomojamuose iš valstybės žemės sklypuose, kadangi negali sumokėti mokesčio už leidimą statyti valstybinėje žemėje dėl centrinės valdžios negebėjimo laiku priimti Žemės įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
„Negalėdamos valdyti žemės savo teritorijose savivaldybės, kurios rūpinasi teritorijų plėtra bei viešosiomis investicijomis, yra savotiškos įkaitės. Jei jos būtų atsakingos ne tik už planavimą, bet ir realiai valdytų žemę, nuoseklumo ir aiškumo įgyvendinant teritorijų planavimo ir investicijų pritraukimo uždavinius būtų kur kas daugiau,“ – sako LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
