10 spalio, 2016
Indra Kobzevė

„Kamino biurai“ – nauja Klaipėdos vizitinė kortelė

Apleistų teritorijų reabilitacija Klaipėdoje įgyja pagreitį. Žadama, jog buvusio Faneros fabriko teritorija miesto prieigose per penkerius metus pasikeis neatpažįstamai. Atvykstančiuosius Liepų gatve pasitiks modernus „švyturys“ – šviesos instaliacijomis pasidabinęs senosios katilinės kaminas, o ilgus metus miesto vaizdą darkę fabriko griuvėsiai virs šiuolaikišku, europinius standartus atitinkančiu verslo centru.

Liepų gatvės 83 sklypo plėtrą numatoma įgyvendinti 4 etapais. „Kamino biurai“ – pirmasis iš jų. UAB „Viremidos investicijos“ vadovo Šarūno Butkaus teigimu, verslo centras „Kamino biurai“ įsikurs perspektyviausioje uostamiesčio erdvėje.

„Dar 2006-aisiais peržiūrėję miesto teritorijų planavimo dokumentus ir numatomas investicijas į infrastruktūros plėtrą įžvelgėme šios erdvės patrauklumą bei komercinę perspektyvą. Liepų gatvė – pagrindinis įvažiavimas į miesto centrą atvykstantiems autostrada ir Palangos plentu. Objektai šioje teritorijoje puikiai matomi bei lengvai pasiekiami tiek miesto, tiek rajono mastu. Šiandien tai labiausiai besivystanti miesto dalis“, – aiškino Š. Butkus.

„Kamino biurai“ pretenduoja tapti pionieriais uostamiestyje ir inžineriniais sprendimais. Pasak Š. Butkaus, tai pirmasis projektas pajūryje, kuris nuo projektavimo iki eksploatacijos darbų yra įgyvendinamas moderniausia informacinio modeliavimo sistema BIM (angl. Building Information Modelling). BIM leidžia identifikuoti galimas klaidas jau pačioje projekto kūrimo stadijoje, todėl išvengiama gerokai didesnių išlaidų taisant klaidas statybos metu, taip pat užtikrinamas pastato efektyvumas bei saugumas. Skandinavijos šalyse informacinis modeliavimas, pokalbininko teigimu, yra norma.

Naujasis verslo centras, duris atversiantis jau 2017 metų rugpjūtį, žada daug naudų būsimiems klientams. Anot Š. Butkaus, dėl inžinerinių inovacijų ženkliai mažėja komunalinės sąnaudos. Tai ypatingai svarbu Klaipėdos nuomininkams, kurie yra jautrūs kainų augimui. Be to, čia bus įrengtos bendro naudojimo erdvės: konferencijų salės, pasitarimų kambariai, virtuvėlės. Dalintis patalpomis visada yra pigiau, be to, tai yra Europoje seniai praktikuojamas būdas suburti bedruomenę, užmegzti naudingus ryšius. Centre „Kamino biurai“ taip pat bus įdiegti modernūs ryšių, patalpų kondicionavimo ir vėdinimo sprendimai. Dėl lankstaus patalpų suplanavimo jungti ar skaidyti erdves klientai galės pagal savo poreikius.

UAB „Viremidos investicijos“ vadovas įsitikinęs, jog naujasis verslo centras suteiks apčiuopiamos naudos ir miestui bei eiliniam klaipėdiečiui.

„Visų pirma, bus sutvarkytos uostamiesčio prieigos, kurių fabriko griuvėsiai tikrai nepuošė. O drauge su olandų architektais kurta senosios katilinės kamino šviesos instaliacija, matoma iš bet kurios miesto vietos ir aplinkinių gyvenviečių, taps savotišku traukos centru, galbūt net nauju Klaipėdos simboliu“, – džiaugėsi Š.Butkus.

„Kamino biurai“ talpins po vienu stogu visus nekilnojamo turto vystymo proceso dalyvius – buhalterijos, matininkų, projektavimo, statybinių medžiagų, pastatų priežiūros įmones, nekilnojamo turto agentūras, rangovines organizacijas ir t.t. Todėl į tokį centrą atėjęs žmogus, Š.Butkaus teigimu, išspręs visus su nekilnojamu turtu susijusius klausimus vienoje vietoje.

Nors  tokio lygio paslaugų centrai nebėra naujiena Vilniuje bei Kaune, Š. Butkus pastebi, jog Klaipėdoje modernių patalpų verslui vis dar trūksta. Tai, anot jo, stabdo užsienio kapitalo įmonių atėjimą, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimą uostamiestyje.

Simbolinį startą Faneros fabriko griovimo darbams davęs ir jau ne vieną statybų aikštelę aplankęs  uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas juokavo, kad pastaruoju metu apsauginį šalmą dėvi dažniau nei kaklaraištį. Anot jo, apleistų teritorijų Klaipėdoje tvarkymo tempai įsibėgėja ir teikia gražią viltį miestui.

„Paskutiniai įvykiai liudija, jog verslas vis labiau pasitiki Klaipėda ir nekilnojamo turto vystymo čia perspektyvomis. Tai reiškia ir vis gražėjantį, besitvarkantį miestą, ir naujai atsiveriančias seniai apleistas erdves, ir daugiau investicijų bei darbo vietų miestiečiams“, – džiaugėsi meras.

Anot jo, bendra miesto ir verslo pozicija ginčuose su Nacionaline žemės tarnyba davė apčiuopiamų rezultatų – ilgą laiką „konservuotų“ miesto teritorijų reabilitacija pajudėjo. Tai ypatingai svarbu šiai erdvei.

„Miesto prieigos yra mūsų vizitinė kortelė, pirmas įspūdis apie Klaipėdą. Akivaizdu, jog jis nebuvo „blizgantis“. Todėl ne tik leidžiu griauti, bet ir prašau – pradėkite kuo greičiau“, – entuziazmo neslėpė V. Grubliauskas.


31 sausio, 2025

Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams.  Kaip […]

30 sausio, 2025

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2025 metus paskelbti Simono Dacho metais. Tokiu būdu bus pažymėtos 420-tosios poeto gimimo metinės, siekiant […]

30 sausio, 2025

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems […]

28 sausio, 2025

Pastaraisiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka itin aktyviai prisidėjo prie neįgaliųjų gerovės kūrimo rengdama įvairius projektus. Šiais […]

23 sausio, 2025

Š. m. sausio 22 d. Klaipėdos universitete (KU) apsilankė ypatingas svečias – Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Susitikime su Universiteto […]

23 sausio, 2025

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto […]

22 sausio, 2025

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto […]

20 sausio, 2025

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) tapo krovos lyderiu Baltijos šalyse. Skaičiuojama, jog per praėjusius metus jame buvo perkrauta beveik 7 mln. […]

Kalėdų eglučių kiemelio popietė
16 sausio, 2025

Sausio 16 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2025

2025 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono […]

15 sausio, 2025

Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. […]

13 sausio, 2025

Tarp „Nord Steel“ ir „MT Group“ pasirašyta 1,4 mln. eurų vertės sutartis dėl žaliojo vandenilio saugyklų gamybos ir tiekimo Klaipėdoje. […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

7 sausio, 2025

Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gimė bemaž pusė tūkstančio naujagimių. Tėvai ir toliau nestokoja originalumo vaikams suteikdami išskirtinius vardus, pavyzdžiui, Mozės, […]

7 sausio, 2025

Iškritus gausiam sniegui pietinėje Klaipėdos miesto dalyje pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai nebuvo tinkamai valomi. Už susidariusią situaciją ir įsipareigojimų […]

5 sausio, 2025

Sausio 1 d. Lietuvių literatūros mėgėjai, visuomenininkai, šauliai, miestiečiai  ir miesto svečiai  tradiciškai susitiko Klaipėdoje, Liepų gatvėje   prie paminklo kun. […]

4 sausio, 2025

Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. Kaip pranešė […]

3 sausio, 2025

Nuo šių metų kiekvienas Klaipėdos miesto gyventojas, sulaukęs šimto metų, gaus ir papildomą piniginę išmoką. Vienkartinė materialinė parama siekia 700 […]

29 gruodžio, 2024

Sutinkant 2025-uosius, sostinėje penktus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Nors Kaune ir Klaipėdoje pirotechninių šou neatsisakoma, tačiau šių […]

28 gruodžio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda ambicingus darbus, kurių tikslas – Stariškių pietinio pocentrio urbanistinė plėtra. Planuojama teritorija apima apie 100 hektarų […]