Kapaviečių skirstymo procesas neskaidrus, nėra aiškaus kontrolės mechanizmo

Negalintys arba nenorintys mokėti už kapavietę turi teisę ją gauti nemokamai. Tokia teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai nustatė, kad šių įstatymo nuostatų dažnai nepaisoma.

Kai kurios savivaldybės (pvz. Vilniaus, Kauno, Šiaulių) sudaro sutartis su bendrovėmis dėl kapinių priežiūros, suteikiant joms teisę įrengti kapavietes ir už jų įrengimą gauti atlygį. Tačiau sudarydamos tokias sutartis savivaldybės jose nenustato, kiek tose kapinėse turi būti palikta neįrengtų kapaviečių, kurias žmones gali gauti nemokamai ir patys jas įsirengti. STT pareigūnų nuomone, tokia situacija yra itin ydinga antikorupciniu požiūriu, nes suteikia galimybes bendrovėms piktnaudžiauti ir ignoruojant įstatymų reikalavimus siūlyti žmonėms tik mokamas kapavietes.

Kita STT specialistų nustatyta korupcijos atsiradimą didinanti problema yra neprižiūrimų kapaviečių kontrolė. Savivaldybės atsakingiems asmenims nustačius, kad konkreti kapavietė yra neprižiūrima, jos prižiūrėtoju gali tapti bet kuris asmuo ir tuo pačiu įgyti teisę į šią kapavietę. Tai itin aktualu didžiuosiuose šalies miestuose, norint įgyti teisę į kapavietę riboto laidojimo kapinėse.

Taip pat nėra nustatyta, kokiais atvejais riboto laidojimo kapinėse gali būti suteikiama nauja kapavietė.

STT korupcijos prevencijos specialistai išsamiai išanalizavę kapaviečių paskirstymo, leidimo laidoti išdavimo ir kapinių priežiūros Vilniaus miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir Kauno rajono savivaldybėse tvarkas, nustatė ir daugiau korupcijos atsiradimo riziką didinančių veiksnių bei pateikė pasiūlymus dėl šių tvarkų tobulinimo.