Kapinėse atliekų rūšiavimas privalomas
Klaipėdos miesto savivaldybės ir komunalininkų bendras siekis Joniškės kapinėse įvesti civilizuotą atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką sulaukė klaipėdiečių pasipriešinimo.
Pagal Valstybinio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, atliekų rūšiavimas būtinas ir kapinių teritorijose. Kapinėse susidarančios žaliosios atliekos turi būti surenkamos ir tvarkomos atskirai. Iki šiol Joniškės kapinėse atliekos nebuvo rūšiuojamos, čia stovėjo du didieji konteineriai bei beveik 20 mažesnių buitinėms atliekoms skirtų konteinerių, pasiskirstytų po visą kapinių plotą, į kuriuos buvo metamos visos kapinėse susidarančios atliekos.
Tokia tvarka visiškai neskatino kapinių lankytojų rūšiuoti atliekų. Maža to – buitinių atliekų konteineriuose atsidurdavo daugybė statybinių atliekų. Komunalininkų nuomone, tokio kiekio kapinėse atsirasti net negalėdavo, tad spėjama, jog čia statybinis laužas buvo suvežamas iš priemiesčio statybų. Į atokiau nuo akių stovinčius bendro naudojimo konteinerius kasdien buvo priverčiama net po kelias tonas statybinių atliekų.
Siekiant paskatinti žmones elgtis atsakingiau, vietoje visų minėtų 20 bendrųjų konteinerių, yra pastatyta 10 konteinerių: 7 žaliosioms atliekoms skirti konteineriai (panaudotiems vainikams, gėlių, piktžolių ir kitų augalų atliekoms be plastikinių plėvelių ar metalinių priedų) ir 3 visoms kitoms buitinėms atliekoms skirti konteineriai (žvakių liekanos, vainikų užrašų juostos ir kt.). Konteineriai stovi netoli pagrindinių kapinių vartų ir kapinių viduryje prie pagrindinio akmenimis grįsto tako.
Kapinių lankytojai, įprastose vietose neradę konteinerių, įvairias atliekas ėmė pilti tiesiog ant žemės. Ir tai – nepaisant kapinių administracijos pastangų informuojant žmones apie naują tvarką ir senųjų konteinerių vietoje pastatytų stendų, raginančių nepalikti šiukšlių, o jas rūšiuoti į atitinkamus konteinerius.
„Kaip buvo įpratę, žmonės šiukšles meta į tas pačias vietas, nors konteinerių ten nėra. Atrodytų, tos šiukšlės nedidelės, jas nunešti iki naujųjų konteinerių išeinant iš kapinių nėra sunku, tačiau žmonės nesivargina to daryti. Kai kurie viską meta į pakrūmes, patvorius. Sąmoningumo labai trūksta”, – kapinių lankytojų požiūriu į naująją tvarką nusivylęs bendrovės „Specialus autotransportas” logistikos vadovas Rimantas Strakšys.
Pastebima, kad taip pat neatsakingai elgiasi ir įmonės, atliekančios įvairius didesnius kapų tvarkymo darbus.
“Jie, kaip ūkio subjektai, statybos ir griovimo atliekas privalo atiduoti tvarkyti atliekų tvarkytojui ir už tai susimokėti patys. O dabar, kai šiomis atliekoms atsikratoma neteisėtai, išmetant jas į bendrus konteinerius ar tiesiog išpilant jas patvoryje, už šių atliekų tvarkymą priverstas mokėti miestas”, – teigia R. Strakšys.
Prieš kurį laiką įvykusiame Savivaldybės specialistų ir komunalininkų pasitarime nuspręsta, kad kapinių administratoriai registruos į kapinių teritoriją įvažiuojančius automobilius – taip tikimasi sudrausminti tuos, kurie turi ketinimų čia palikti statybinį laužą. Be to, konteinerius stebi sargai, tad tai irgi gali atbaidyti nuo neleistinų atliekų pylimo.
Tačiau problema išlieka – tai paprasti lankytojai, tingintys nunešti atliekas iki naujųjų konteinerių.
„Gal reikėtų kiek daugiau viešosios tvarkos sergėtojų reidų. Galbūt, nubaudus vieną kitą neatsakingą žmogų, kiti suprastų, kad taip elgtis negalima”, – tikisi „Specialaus autotransporto” atstovas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija taip pat svarsto galimybę vykdyti reidus ir bausti tvarką pažeidžiančius asmenis. Už atliekų išmetimą neleistinose vietose yra numatoma bauda iki 579 eurų.
