Kapinių tvarkymas – pilietinė pareiga

Praėjus Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms, su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite kalbamės apie kapinių tvarkymo svarbą bei istorinės atminties puoselėjimo prasmę.

Ne paslaptis, kad anapilin išėję žmonės ir kapinės dažniausiai prisimenami tik per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Kodėl, jūsų nuomone, svarbu apie tai kalbėti nuolat?

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos yra skirtos apmąstymui ir susikaupimui. Verta pagalvoti apie savo ir išėjusių gyvenimus, apie tai, kas mūsų laukia, apie mirties neišvengiamumą ir būties prasmę. Mirusieji yra mūsų istorijos dalis, mūsų praeitis. Nežinodami praeities – negalime kurti visavertės ateities. Prižiūrėti, tvarkyti kapines reikėtų nuolat ir tai turėtų būti mūsų visų pilietinė pareiga, nes tai parodo, kaip mes gerbiame savo krašto istoriją. Šiandien akcentuoju, kad reikia nepamiršti ir senųjų kapinių, kuriose palaidotas ne vienas Klaipėdos rajono ir visos Lietuvos šviesuolis.

Kaip Savivaldybė prisideda prie senųjų kapinių tvarkymo darbų?

Manau, kad į kapinių tvarkymo darbus turėtų įsitraukti visuomenė, jaunimas, nevyriausybinės organizacijos. Norėdami paskatinti imtis tvarkymo darbų nevyriausybinėms organizacijoms 2016 metams skyrėme 5 tūkst. eurų senųjų kapinių priežiūros darbams: kapinių teritorijos, želdinių, statinių (kapo paminklų, kryžių, antkapių ir kitų kapaviečių statinių) ir jų liekanų priežiūros darbams bei darbo priemonėms, kurui ir paslaugoms įsigyti.

Daugiausiai mūsų rajono senųjų  kapinių tvarkymo darbų 2016 m. iš nevyriausybinių organizacijų ėmėsi  Klaipėdos miesto ekologų klubas „Žalioji žemė“. Po 200 eurų skirta Dargužių kaimo senųjų kapinių, Kalotės kaimo senųjų kapinių, Kairių, Stariškių kaimų evangelikų liuteronų bei Ketvergių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams. Dar 150 eurų skirta Švepelių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams. Noriu pasidžiaugti, kad ši organizacija sutvarkė kapines labai atsakingai.

Balsėnų bendruomenė tvarko Balsėnų kaimo pirmąsias ir antrąsias senąsias kapines, kurių priežiūros darbams skirta po 300 eurų. Bendruomenė „Priekulės ainiai“ tik gavę lėšas pavyzdingai pradėjo tvarkyti dvejas kapines: Pangesų kaimo evangelikų liuteronų ir Pleškučių kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines. Joms skirta po 300 eurų. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenei skirti 155 eurai už Maciuičių kaimo ir 100 eurų už Kalniškės kaimo senųjų kapinių tvarkymą.

Plikių kaimo bendruomenė pareiškė norą tvarkyti Plikių miestelio pirmąsias ir Vytaučių kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines. Jų priežiūros darbams skirta taip pat po 300 eurų.  Po tokią pat sumą skirta Brožių kaimo bendruomenei Brožių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams ir Dauparų bendruomenei Laugalių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams. Dauparų bendruomenė tvarkytis pradėjo iškart gavę finansavimą ir darbus atlieka puikiai. Tiek pat lėšų skirta ir Dituvos bendruomenės organizacijai Traubių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams.

Vainotiškės ir Pakalniškių kaimų senąsias kapines tvarko asociacija „Šaltupė“. Priežiūros darbams skirta po 300 eurų. 250 eurų už Veiviržėnų žydų žudynių vietos ir kapo Trepkalnio k. priežiūros darbus skirta JK „Ekipa“, o 245 eurų –  Jonušų kaimo bendruomenei Šakinių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams. JK „Ekipa“ ir Jonušų bendruomenė senąsias kapines pradėjo tvarkyti tik gavę lėšas ir tai daro labai tvarkingai.

Ar seniūnijoms taip pat skiriama lėšų kapinių tvarkymo darbams?

Seniūnijos ir nevyriausybinės organizacijos tvarko skirtingas kapines. Kasmet Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius rengia Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų programą pagal seniūnijų prašymus, kurią ir įgyvendina seniūnijos. 2016 metais skirta 11,6 tūkst. eurų. Šios lėšos naudojamos kapinių aptvėrimui, tvorų ar vartelių remontui, antkapinių paminklų, kryžių sutvarkymui.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Agluonėnų, Endriejavo, Priekulės, Dovilų, Dauparų−Kvietinių, Veiviržėnų ir Vėžaičių seniūnijose yra pavienių asmenų ir organizacijų, kurios tvarko senąsias kapines savo iniciatyva. Tie žmonės ir organizacijos yra puikus pavyzdys visiems rajono žmonėms.

Koks dėmesys skiriamas žymių žmonių kapų tvarkymui?

Svarbu suprasti, kad žymių žmonių kapų tvarkymas leidžia ne tik prisiminti rajono ir šalies istoriją, bet ir parodyti pilietišką požiūrį, kad  mes suprantame ir gerbiame šių žmonių indėlį į mūsų praeitį, nes Kultūros vertybių registre registruoti žymių žmonių kapai – turistų lankomi objektai.

Šiais metais atsakingai sutvarkyta J. Gižo kapavietė Drevernos kapinėse. Už tai reikėtų padėkoti Gargždų krašto muziejaus direktoriui Mariui Mockui, kuris nuoširdžiai rūpinosi tvarkymo darbais, todėl pokyčiai – akivaizdūs. Spalio mėn. Savivaldybės tarybos posėdyje papildomai dar  patvirtinome lėšas, skirtas Drevernos kapinaičių tvarkymo darbams – šiek tiek daugiau nei 17 tūkst. eurų, nes  Drevernos kapinės yra vertingas objektas ir turizmui – dėl savo istorinės ir memorialinės vertės, dėl jose palaidoto laivadirbio J. Gižo – jos yra vienas iš lankomų objektų mūsų rajone, įtrauktos ir į populiarų kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ maršrutą.

Daugelyje Klaipėdos rajono senųjų kapinių yra palaidota ir daugiau žymių žmonių. Pavyzdžiui, Kisinių kaimo etnografinėse kapinėse ilsisi vienas iš 1831 m. sukilimo vadų Antanas Gelgaudas bei lietuviškos žurnalistikos pradininkas, sakytojas Johanas Ferdinandas Kelkis. Plikių pirmosiose senosiose kapinėse palaidota Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Eva Labutytė ir dar daugybė kitų Lietuvai ir mūsų rajonui nusipelniusių žmonių, kurių visų čia ir nesuminėsiu, atgulė amžinojo poilsio mūsų rajono kapinėse, todėl prižiūrėti jų kapus, puoselėti istorinę atmintį – mūsų visų pilietinė pareiga.

Taigi kodėl senųjų kapinių tvarkymas yra svarbus mūsų visuomenei?

Sakoma, kad tauta gyva – kol gyva jos atmintis. Kapinėse slypi mūsų istorija, leidžianti prisiliesti prie mūsų praeities, suprasti būties trapumą, laikinumą bei suvokti istorinės atminties puoselėjimo prasmę. Žmonės yra gyvi tol, kol mes juos prisimename, tad nepamirškime jau išėjusiųjų, kurie paliko mums savo kultūrą, tradicijas ar, galiausiai, vietą žemėje. Atlikime pilietinę pareigą – tvarkykime senąsias kapines.