Karas neateina su emocijų instrukcija – ar galime juoktis karo akivaizdoje?
Šiandien Raudonos nosies diena. Raudonos nosies, kuri yra juoko ir džiaugsmo simbolis, tačiau šiandien mūsų mintyse tarpsta potenciali grėsmė, kurioje turime gyventi. Karas Ukrainoje paveikė daugumą – jį išgyvename savo galvose, o tuo pačiu ir perduodame paaštrėjusias emocijas savo vaikams, kolegoms, tėvams. Ar galime susigrąžinti bent truputėlį kasdienybės normalumo? Taip, šiuo metu yra normalu nervintis ir jaustis bejėgiškai. Bet gal įmanoma tai po truputį keisti?
„Klounadoje telpa visa žmogiškumo esencija. Kodėl gydytojai klounai lankydamiesi ukrainiečių registracijos centruose moka transformuoti atmosferą – įtampą ir nerimą paversti lengvesniu oro įkvėpimu, ramesnėmis mintim? Pirmiausia todėl, kad jie žaidžia. Jie pasineria į žaidybinę būseną ir geba megzti ryšį su kitais. Atvira širdimi užmezgęs akių kontaktą klounas gali pajusti kokio humoro šiam žmogui reikia šią akimirką. Per juoką atliekame kūno ir proto higieną – juokiantis ne tik fiziškai atsipalaiduoja kūnas, masažuojasi vidiniai organai, bet tai yra ir emocinė iškrova – juokdamiesi paleidžiame susikaupusias negatyvias emocijas, atlaisviname vietos pozityvui“, – sako Žilvinas Beniušis, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ ugdomasis vadovas ir aktorius, teatro režisierius.
Nėra žmogiška bėgti nuo bombų. Bet džiaugtis, juoktis, dalintis meile – tai reiškia būti žmogumi. Pasidavimas agresijai, baimei leidžia blogiečiams laimėti. Savo kasdienybėje atradę bent lašą džiaugsmo galime padėti gėriui laimėti. Vienas iš būdų – padėti kitiems. Per pagalbą kitam padedame ir sau, tai galimybė išlikti savimi.
„Man kaip žmogui gera matyti tautos sutelktumą čia Lietuvoje. Kaip greitai susivienija ir tiesia pagalbos ranką žmonės ir verslai, kaip greitai ir profesionaliai nevyriausybinės organizacijos imasi veiksmų. Man ramu dėl savęs ir savo vaikų – gyvename geroje visuomenėje. O svarbiausia, kad mūsų šalyje žmogus reiškia daug. Į standartinį pagalbos paketą įeina ne tik maistas, drabužiai ar gyvenama vieta, bet ir psichologinė pagalba, emocinis palaikymas“, – mintimis dalinasi Aistė Lacitė, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vadovė.
Karo pasekmės tokios ilgos, kad traumos išlieka kartoms. Karas baigiasi, bet žymiai daugiau lieka žmonėse – baimės, nepasitikėjimas kitais, įtarumas. Gydytojai klounai yra meistriškai įvaldę žaidimą ir pasirodo tai šildo mintis ir atveria širdis. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Per žaidimą, per juoką užsimezga santykis, grįžta pasitikėjimas žmogiškumu.
„Misijos metu vesdavome dirbtuves suaugusiems – centrų darbuotojams, savanoriams. Galvodavau, kaip jie išbus tas 2val., mes gi visiškas nesąmones darom. Jie po karo, o mes kviečiam juoktis. Tačiau kviesdavom į žaidimą su 100% dėmesingumo ir žmonės suminkštėdavo, atsiverdavo. Visi kurie iš pradžių žiūrėdavo į mus skeptiškai, pamatę, kad mums tikrai rūpi vaikai ir visą savo laiką atiduodam tik jiems, mus pamildavo. Ir tapdavo geriausiais draugais ir juokdavosi kartu. Būnant tam karo kape buvo gera juoktis. Ir dabar socialinėje erdvėje matau vaizdo įrašus iš karo, draugų ar kariškių, visi jie išlaiko humoro jausmą ir stiprią dvasią“, – pasakoja „Raudonų nosių“ aktorė Marija Žemaitytė, pernai dalyvausi tarptautinėje „Red Noses International“ rengtoje misijoje pas Ukrainos vaikus, nukentėjusius nuo karo.
„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ padeda „išveikti“ nemalonias emocijas į Lietuvą atvykstančioms ukrainiečių šeimoms. Registracijos centruose Vilniuje ir Alytuje lankosi gydytojai klounai – per žaidimą ir juoką jie mažina nerimą laukiantiems mažiesiems. Pakitusi atmosfera jaučiasi ir mamoms, ir čia dirbantiems savanoriams – visiems esantiems erdvėje. Artimiausiu metu „Raudonos nosys“ planuoja lankytis centruose: Marijampolėje, Kaune ir Klaipėdoje. Nuo 2013 m. specialiai parengti ir apmokyti gydytojai klounai iš skirtingų „RED NOSES International“ šalių teikia psichosocialinę pagalbą nuo karinių krizių, stichinių nelaimių nukentėjusių šalių gyventojams. Nuo 2015 m. misijos Ukrainoje jau vyko 6 kartus.
