Kariai iš Vokietijos tvarko Ukmergėje palaidotų tautiečių kapavietes
Vaižganto kapinėse šiomis dienomis tvarkomos per Pirmąjį pasaulinį karą Ukmergės apylinkėse žuvusiųjų vokiečių kapavietės, kurių čia yra net 196. Prie keliomis eilėmis į žemę įkastų antkapių triūsia 10 moksleivių iš Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų bei iš Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės atvykę 9 „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai.
Į Ukmergę vokiečių kariškiai atvyko savanoriškai, laisvu nuo tarnybos laiku. Liepos 4-14 dienomis darbo stovyklą tautiečių kapaviečių sutvarkymui jiems čia suorganizavo Vokietijos karių kapų priežiūros tautinė sąjunga.
Štabo vyriausiojo puskarininkio Bjorno Hanseno vadovaujami lakūnai iškasė ir vėl lygiai surikiavo antkapius, nuvalė nuo jų samanas, karučiais privežė žemių ir kt.
Vokiečiams talkina pagal viešųjų darbų programą dirbančios gimnazistės. Merginos paminklus valė, šveitė ir padengė juos specialiomis cheminėmis medžiagomis, atnaujino ant jų esančius užrašus.
Dalį įrankių ir medžiagų užsieniečiai atsivežė patys, kitą dalį parūpino miesto seniūnija bei Kultūros vertybių globos tarnyba.
Praėjusį penktadienį besidarbuojančius karius ir moksleives aplankė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, Vokietijos karių kapų priežiūros tautinės sąjungos įgaliotas atstovas Lietuvoje atsargos majoras Kazimieras Arlauskas, Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė ir kiti.
B.Hansen padėkojo Savivaldybės vadovams už šiltą priėmimą, apgyvendinimą Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje, maitinimą ir nuolatinę paramą. B. Hansen K.Arlauskui įteikė paveikslą, kuriame visi stovykloje esantys kariai įsiamžinę prie karinio lėktuvo, dovanų – marškinėlius ir kepuraites gavo ir talkininkės.
Gimnazistės džiaugėsi, kad turi galimybę moksleivių vasaros atostogų metu padirbėti su užsieniečiais ir patobulinti ne tik anglų kalbą, bet ir pasimokyti vokiečių. „Šiupkara“- karutis, „danke šon“ – ačiū, „biten“ – nėra už ką – šiuos ir dar kitus vokiškai išmoktus žodžius bei frazes vardino merginos.
„Ši patirtis padeda suvokti darbo „skonį“, jog reikia dabar, kol esu jauna – mokytis. Tai nėra pats lengviausias darbas, kadangi nepilnamečiams darbo pasiūlymų nėra daug, nėra iš ko rinktis.
Pagal viešųjų darbų programą dirbu jau antrus metus ir žinau, kaip viskas vyksta. Tai puiki patirtis gyvenime“, — sakė Diana Šostakaitė, Jono Basanavičiaus gimnazijos 2c klasės moksleivė. Jai pritarė ir kitos merginos.
