Karinių pajėgumų stiprinimas – būtinas šalies saugumui
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, su kuriais aptarė aktualius valstybės gynybos ir vidaus saugumo klausimus, poreikį atnaujinti šalies Nacionalinio saugumo strategiją, kurį sąlygoja pasikeitusi geopolitinė situacija, kylančios hibridinės, informacinės, kibernetinės grėsmės, migracijos krizė.
Šalies vadovė pabrėžė, jog geopolitinė situacija išlieka labai įtempta, nuolat bandomas NATO šalių budrumas ir pažeidžiama jų oro erdvė, Aljanso pasienyje vyksta kariniai veiksmai, todėl nuoseklus kariuomenės ir valstybės gynybinių pajėgumų didinimas yra pagrindinis nacionalinio saugumo prioritetas.
„Lietuva turi NATO kolektyvinės gynybos garantijas. Sparčiai įgyvendinamos Velse sutartos saugumo ir atgrasymo priemonės. Tačiau mes patys esame atsakingi už savo šalies gynybą. Lietuvą apginsime tik būdami vieningi, demonstruodami tvirtą ryžtą ir sutelktai stiprindami savo karinį pajėgumą“, – sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, vienas svarbiausių Lietuvos įsipareigojimų – užtikrinti tinkamą krašto gynybos finansavimą, nuosekliai jį didinant per trejus metus (2018 m.) įvykdyti NATO reikalavimą gynybai skirti 2 proc. nuo BVP. Prezidentė taip pat pasisakė už papildomų lėšų skyrimą už viešąjį saugumą atsakingoms teisėsaugos institucijoms, tačiau tai neturi būti daroma gynybos finansavimo sąskaita.
Valstybės vadovės teigimu, gerai parengtas ir stiprus Lietuvos kariuomenės rezervas – dar vienas būtinas žingsnis tinkamai užtikrinti šalies saugumą. Todėl artimiausius 5 metus privaloma kasmet nepertraukiamai į karinę tarnybą kviesti nuo 3000 iki 3500 tūkst. šauktinių, per šį laikotarpį parengti apie 15–17 tūkst. rezervo karių, svarstyti galimybę pratęsti privalomąją karo tarnybą po 2020 metų.
Susitikime taip pat kalbėta apie Lietuvos kariuomenės ginkluotės, karinės technikos ir įrangos modernizavimą. Šalies vadovė pabrėžė, kad privalome išlaikyti geriausią NATO šalių praktiką ir ginkluotos technikos atnaujinimui skirti ne mažiau kaip 20 proc. gynybos išlaidų. Naujos karinės technikos įsigijimas, pasak Prezidentės, turi vykti skaidriai, atitikti strateginius gynybos planus, tinkamą kokybės, kainos ir įgyvendinimo laikotarpio santykį.
Su Seimo nariais kalbėta ir apie visą Europą sukrėtusius iššūkius – migracijos krizę ir išaugusią terorizmo grėsmę. Šalies vadovė pabrėžė, jog būtina užtikrinti efektyviai veikiančią išorinių ES sienų kontrolę, tinkamai įgyvendinti ES vadovų ir Vidaus reikalų tarybų sprendimus dėl išorinių sienų apsaugos. Pasak Prezidentės, taip pat būtina sukurti kokybiškai veikiantį krizių valdymo centrą, kuris sujungtų VSD, KAM, VRM ir URM pajėgumus, užsiimtų krizių prevencija, koordinuotų valstybės veiksmus ir rūpintųsi padarinių atstatymu.
Taip pat aptarti kovos su korupcija instrumentai ir Seimui Prezidentės pateiktos įstatymų iniciatyvos, kurios būtinos įveikti politinę korupciją, jos apraiškas savivaldybėse.
