Karšta Los Andželo saulė neišblukino meilės Šiauliams: „Šis miestas turi šarmo“
Interviu su Los Andžele (JAV) gyvenančiu ir kuriančiu menininku Rolandu Dabruku tik dar vienas įrodymas, kad net dideli atstumai ir kitos laiko juostos nėra kliūtis mylėti savo Alma mater miestą. Rolandas studijavo Šiauliuose, siekdamas dar geresnio išsilavinimo išvyko į JAV.
Paklaustas, kuo jis užsiima toli už Atlanto, Rolandas pamini ne vieną dalyką: „Ką veikiu? Kuriu vaikų svajones. Esu dailininkas, bet mėgstu daryti daug dalykų: rašau ir iliustruoju vaikiškas knygas, tapau freskas, darau spektakliukus. Nuo pat ryto prasideda mano kūryba: nuo mandalų kūrimo iš maisto, tai mano kūryba ir meditacija.“
Jo kūrybinis kelias prasidėjo dar vaikystėje, tad visai nenuostabu, iš kur toks spalvų pajautimas, emocinė galia jo darbuose. Jo asmeniniame tinklalapyje RolandasArt.com galima perskaityti ir jo gyvenimo istoriją, ir pasimėgauti paveikslų galerija. Rolandas gyvenimą tapo ne tik spalvomis, bet jam nesvetima ir žodžio magija – literatūra. Pasaulį išvydo net trys knygos – lietuvių ir anglų kalbomis. Šiuo metu pagal vaikams skirtą knygą „Aš – kitoks“ net statomas miuziklas, kurio premjera įvyks vasario 20 dieną Čikagoje, Lemonte.
Dabrukas kuria tik ant sienų kabinamus darbus, bet ir išpiešia sienas freskomis. Vienas įspūdingiausių jo darbų – freska Čikagoje. Rudenį minint JAV Lietuvių bendruomenės 70-ąsias gyvavimo metines ant Pasaulio Lietuvių Centro Lemonte (JAV) sienos jis išpiešė tautos vienybę simbolizuojantį Pasaulio medį.
Nors Rolandas ir negimė Šiauliuose, čia atvyko tik studijuoti į tuometinį Pedagoginį institutą dailės darbų specialybės, meilę šiam miestui pajuto iš karto. Pasak menininko, draugai, vieta, veikla kuria bendrą atmosferą. „Šiaulių miestas turi savo šarmą ir man paliko labai didelį įspūdį. Bulvaro pasivaikščiojimai, saulėtekiai, Auksinis berniukas („Šaulys“), skulptūros, net pastatai turi savitą energiją. Miesto centre tyvuliuojantis Talkšos ežeras ir Prūdelis taip pat gerų prisiminimų vietos, – prisiminimais dalijosi emigrantas. Vis tik bulvaras ir mažasis amfiteatras yra širdį stipriausiai virpinančios vietos.
Kasmet į Lietuvą parskrendantis Rolandas sako, kad į Šiaulius labai džiugu užsukti ir matyti besikeičiantį, tvarkomą miestą: „Trauka šiam miestui yra, čia gyvena mano draugai. Visada norisi pamatyti Šiaulius, vėl praeiti tais takais, kuriais ėjai studijų laikais.“
Jau 20 metų Amerikoje gyvenantis Rolandas atviras – Šiauliams trūksta spalvų, kurios tikrai pritrauktų žmones: atvykti, pamatyti, gyventi. „Čia trūksta spalvų, reikia freskų, reikia daugiau menininkų, reikia, kad sienos būtų papuoštos. Va, tada atsigaus Šiauliai. Žinoma, kalbu iš savo srities dėl freskų, bet iš tikro, nuvažiavus į kokį miestą – į ką jūs iš karto atkreipiate dėmesį? Į spalvas, jos iš karto patraukia Dabar yra daug cemento ir norisi spalvų ir žalumos. Prisimenu Šiaulius, kai studijavau, tai tie medžiai, ta žaluma buvo tokia sava mieste. Žmonėms reikia gamtos“,- pastebėjimais dalijosi vyras.
