Kas Alytaus rajone valdo tris parapijas?

Raitininkų seniūnija labiausiai nutolusi nuo savivaldybės centro. Joje mažiausiai gyventojų, daug vyresnio amžiaus žmonių, tačiau į šį kraštą krypsta žvilgsniai miestiečių, kurie ieško sodybų, gražių vietų gamtos apsuptyje ir kartu – geros infrastruktūros.

Per pastaruosius dešimtmečius seniūnijoje įvyko nemažai pokyčių. Stiprėjo bendruomenės, gerėjo susisiekimas, deja, mažėjo jaunų šeimų ir mokyklinio amžiaus vaikų. Vis dėlto į ateitį žvelgiama su viltimi. Seniūnijoje  yra stambių ūkininkų, apsigyvena aktyvūs, ieškantys naujovių, buriantys vietos gyventojus naujakuriai. O kas užduoda tempą atokios vietovės gyvenimui?

Seniūnija – toli,  valdžia – visada arti

Raitininkų seniūnijos centras – Makniūnai, nuo čia šakojasi keliai, keleliai per miškus, laukus, prie   ežerų krantų, kur įsikūrę kaimai ir vienkiemiai. Gražių vietelių daug, nes seniūnijoje yra net 15 ežerų, teritoriją juosia Nemuno kilpa. Pusę jos  užima nacionalinis parkas. Patrauklus kraštovaizdis, grybų ir uogų pilni miškai traukia turistus ir svečius, todėl  vienas stipriausiai išvystytų verslų – kaimo turizmas. Parduodamas sodybas čia greitai nuperka, jų galima rasti ir už 7000 eurų.

Raitininkų seniūnijai priklauso net trys parapijos: Nemunaičio, Merkinės ir Ryliškių.

„Daug metų dirbu seniūnu ir esu įsitikinęs: nors esame toliausiai nuo savivaldybės centro,  tačiau nesame nei pamirštas, nei apleistas kraštas. Esame matomi, girdimi ir vertinami už iniciatyvas, už pastangas“, – sako Arūnas Laukaitis.

Seniūnija sulaukia rajono valdžios dėmesio ne mažiau, negu kitos.  Pastaraisiais metais atnaujintas, modernizuotas Makniūnų gyvenvietės vandentiekis, įrengtas vandentiekis Meškasalyje. Pakeistos Makniūnų, Lizdų, Meškasalio kaimų kapinių tvoros.

Pernai suremontuotas seniūnijos administracinis pastatas. Kiekvienais metais suremontuojama po kelis seniūnijos žvyrkelius. Asfaltuotas kelias Makniūnai–Nemunaitis, išasfaltuotos dvi gatvės Meškasalio gyvenvietėje. Prieš metus Makniūnuose paklotas išlyginamasis asfalto sluoksnis Dzūkų ir Mokyklos gatvėse. Anksčiau rekonstruotas Makniūnų gyvenvietės šaligatvis, atnaujintas apšvietimas Makniūnų ir Ryliškių gyvenvietėse.

„Miškingoje seniūnijos teritorijoje gyvenantiems žmonėms ypač daug rūpesčių kelia žiemą apsnigti keliai, todėl gausiau pasnigus visada juos valom, kiek galim. Pernai padėjo ūkininkai. Šiemet taip pat stengiamės, kad pagrindiniai keliai būtų išvažiuojami. Savivaldybės vadovai iškėlė tokią sąlygą, kartais patys atvažiuoja patikrinti“, – sakė Raitininkų seniūnas.

Pasak A. Laukaičio, spręsti gyventojų problemas jam daugiausia padeda meras Algirdas Vrubliauskas, vicemerė Dalia Kitavičienė, administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, kiti savivaldybės darbuotojai.  Prireikus jie lankosi seniūnijoje, apžiūri  remontuojamus objektus, tikrina kelių priežiūrą, susitinka su gyventojais, dalyvauja renginiuose.

„Visada tariamės dėl darbų, įvertiname gyventojų norus ir pageidavimus bei galimybes padaryti tuos darbus. Kartais tenka priimti ir iš pirmo žvilgsnio atrodančius nepopuliarius sprendimus, bet vėliau matome, kad jie pasiteisina“, – tvirtina A. Laukaitis.

Kas bus daroma šiais metais?

Raitininkų seniūnija garsėja senosiomis kaimų kapinaitėmis, kurios  glaudžiasi tiesiog miške, šalia keliuko, kaimo pakraštyje. Pastaruoju metu jos tvarkomos, kad nesunyktų, kad žmonės galėtų jas lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapavietes. Šiemet planuojama aptverti dar dviejų kaimų – tai Taručionių ir Veismūnų kapinaites. 15-oje kapinaičių prašoma išpjauti dalį senų menkaverčių medžių.

Numatyta įrengti fotovoltinę elektrinę Makniūnų seniūnijos pastate, sutvarkyti žvyro dangą Galintėnų gyvenvietės Ežero gatvėje, įrengti asfalto dangos aikštelę prie bendruomenės namų Ryliškiuose, taip pat – asfaltuoti įvažiavimo kelią  ir aikštelę prie Nemuno g. 23 namo Ryliškiuose, apželdinti viešąją  erdvę Dzūkų bei Mokyklos gatvių sankryžoje.

„Rimta problema seniūnijoje yra stambių atliekų ir padangų tvarkymas. Šias atliekas žmonės palieka tiesiog prie pakelės konteinerių. Du tokius šiukšlynus pavyko sunaikinti. Sutvarkėme teritorijas, pastatėme įspėjamuosius ženklus ir kameras, regis, problema išspręsta“, – tikisi A. Laukaitis.

Seniūno nuomone, aplinkos teršimas sumažėtų, jeigu būtų pastatytas specialus konteineris didelių gabaritų atliekoms, nes gyventojai skundžiasi, kad iki Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atliekų aikštelės jiems yra toli, ne visi turi tokioms atliekoms gabenti tinkamą transporto priemonę. 

„Darbingo amžiaus  gyventojai dažniausiai važiuoja dirbti  į Alytų, kai kas padeda ūkininkams. Bet  tų darbingųjų  – ne „prūdai“. Kas stipresni, tai prie senatvės pensijos  prisideda uogaudami, grybaudami. Žmonės pas mus darbštūs, geri. Vasarą tikrai sulaukiame tiek daug lankytojų, kad gyvenimas virte verda.  Daug garsių Lietuvos žmonių vasaroja  mūsų kraštuose. Jie pastebi, kad pamažu, bet gražiai keičiasi Dzūkijos kaimai ir gyvenvietės“, – džiaugiasi seniūnas Arūnas Laukaitis.

Išgarsino „Bagažinių turgelis“ ir rožinis dramblys

Pats A. Laukaitis seniūnu dirba jau 20 metų, todėl pažįsta beveik visus gyventojus, žino jų problemas ir poreikius, žino, kuo žmonės džiaugiasi ir dėl ko nerimauja.

„Daug jaunimo mano akyse užaugo, sukūrė šeimas, išvyko gyventi kitur ir vėl sugrįžo į gimtinę. Nemažai gyventojų išėjo Anapilin – toks jau tas gyvenimas. Keletą metų seniūnija „traukėsi“, sumažėjo vaikų, deja, teko uždaryti mokyklas. Dabar vaikai mokykliniais autobusais pavežami į kitas rajono ugdymo įstaigas, yra vaikų, kurie važiuoja į Varėnos rajono Merkinės, Alytaus miesto mokyklas. Vis dėlto,  turim  džiaugtis, kad pas mus apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų, jos imasi iniciatyvų, bando naujoves, ateitį sieja su modernia žemdirbyste“, – džiaugiasi seniūnas A. Laukaitis.

Ryškiausios pastarųjų metų Raitininkų  naujovės – tai naujakurių, į Lietuvą atsikrausčiusio brito Simono ir Jūratės Casertų kuriamas inovatyvus „Lizdų ūkis“, gyventojų iniciatyva populiariu tapęs bendruomenės projektas  „Bagažinių turgelis“, kurį iniciavo naujakurys Juozas Adomaitis. Nemažai dėmesio sulaukė ir laukuose „apgyvendintas“ rožinis dramblys.

Netoli Makniūnų gyvenantis Romualdas Volungevičius šalia savo sodybos ant kalnelio pastatė dramblio skulptūrą.  Beveik keturių metrų „dramblys“ matomas iš toli. Jis lyg išėjęs iš miško nuo kalno žiūri į gyventojų sodybas. Skulptūrą Romualdas skyrė mirusiai mamai. Rožinis dramblys, pavadintas „Bučkis mamai“.

Poliklinika atvažiuoja į kiemą

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Raitininkų seniūnas Arūnas  Laukaitis iškėlė ambicingą tikslą – paskiepyti 90 proc. gyventojų.

„Prasitariau pusiau juokais, o tada savivaldybės vadovai  jau nepaleido, sako – pažadėjai, tai ir padaryk! Pasirodo, ne taip lengva. Nemaža dalis gyventojų – senyvo amžiaus, gyvena išsibarstę miškuose, atokiuose vienkiemiuose. Važiuoti į Alytaus mieste esančias sveikatos priežiūros įstaigas jiems per sunku, per toli. Todėl  visas jėgas dėjome gyventojų vakcinavimui pačioje seniūnijoje“,- prisimena A. Laukaitis.

Iš pradžių žmones reikėjo raginti, įtikinėti, kai kuriuos net atsivežti  į seniūniją pirmų skiepų. Bet paskui gyventojai jau patys žinojo kelią, o trečiojo skiepo net ateidavo reikalauti. Todėl, seniūno įsitikinimu, Raitininkų krašte  sergamumas COVID-19 ir nebuvo didelis.

Savivaldybė, suprasdama, kad paslaugos arčiau gyventojų namų pasiteisina, žengė dar žingsnį arčiau žmogaus. Alytaus rajone įgyvendintas pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje sveikatos priežiūros projektas, kurio esmė – „poliklinika“ pati atvažiuoja pas pacientą.

Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centras įsigijo dvi  mobiliąsias ambulatorijas ir mobilųjį odontologo kabinetą. Nustatytu laiku medikai atvyks į seniūniją ir teiks gyventojams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak seniūno,  žmonės džiaugiasi, kad net dėl pagrindinių tyrimų nereikės važiuoti į polikliniką mieste, nes, gydytojui apžiūrėjus pacientą, tyrimai bus atliekami čia pat, mobiliojoje ambulatorijoje.

Vienišiems, pasiligojusiems gyventojams teikiama socialinė pagalba. Raitininkų seniūnijoje  8  žmonės  gauna labai svarbią lankomosios priežiūros paslaugą, kurią organizuoja Alytaus rajono savivaldybė.

Vietoj Grybų šventės – Petrinės

„Kažkam galbūt neįprastus dalykus darantys žmonės atrodo keistuoliai, tačiau jie paįvairina ramų kaimo gyvenimą, išjudina net tuos, kurie seniai nosies iš savo kiemo nebuvo iškišę“,– juokiasi seniūnas Arūnas, pasakodamas apie savo krašto šviesuolius, bendruomenių lyderius. Beje, pats  A. Laukaitis seniūnijos renginiuose dalyvauja ne tik kaip savivaldybės administracijos atstovas, pagalbininkas, bet dažnai – ir kaip kultūrinės programos dalyvis – pats groja gitara, dainuoja.

Aštuonerius metus Ryliškiuose rudenį vykdavo labai populiarios Grybų šventės. Grybiene, dzūkiškomis bandomis, arbata ir kitais skanėstais visus vaišindavo nemokamai. Dėl įvairių priežasčių šventė išblėso, bet vietoj jos seniūnijos gyventojai nutarė rengti Petrines.

„Kiti švenčia  Jonines, Onines, Kaziuko dieną. Pagalvojome, kad Petrai  – ne blogesni, ir Petrų seniūnijoje turime nemažai. Dabar kasmet birželio 29-ąją Petrines organizuoja „Makniūnų sodžiaus“ bendruomenė, vadovaujama Dalės Baranauskienės. Jai talkina bibliotekos darbuotojai, ypač daug padeda Alytaus rajono savivaldybės kultūros centras ir jo direktorė, Raitininkų kraštietė Eglė Sereičikienė. Žinoma, ir mes, seniūnijos darbuotojai, neliekam nuošaly“, – pasakoja A. Laukaitis.

Seniūnijoje veikia du Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai,  knygas nuolat skaito apie 200 gyventojų. Seniūnas pastebi, kad bibliotekininkės Danguolė Baranauskienė, Berūta Sadauskienė yra tikros savo darbo profesionalės. Niekada be jų nevyksta jokia seniūnijos šventė,  ir jos pačios daug renginių organizuoja, stengiasi gyventojams užsakyti pageidaujamas knygas, net pristato jas kai kam į namus.