Kas atlygins už žvėrių suniokotą derlių?
Atrodo, tik neseniai šalo, juodavo nuogi miškai ir vyravo tyla. Šiandien akį glosto švelni žaluma, nuo ankstyvo ryto skamba paukščių balsai. Laukuose paskui ariančius traktorius vaikštinėja gandrai. Pavasaris. Kiekvienas ūkininkas tikisi gerų metų ir gausaus derliaus. Tiesa, tiems, kurie gyvena miškų apsuptyje ar pamiškėje, neramu. Žiemą netoli namų ar laukuose besiganančios stirnos ir liuoksintys kiškučiai džiugino akį, tačiau šiandien žemdirbio galvoje sukasi neramios mintys: ar nenuniokos derliaus šernai, briedžiai? Ar neužtvindys pievų darbštieji bebrai? Kaip nuo laukinių žvėrių daromos žalos apsisaugoti ir kas atlygins nuostolis?
Draudimo bendrovė „VH Lietuva“ vienintelė Lietuvoje, draudžianti pasėlius ir augalus nuo stichinių nelaimių, nedraudžia nuo žvėrių daromos žalos. Už žvėrių populiacijos reguliavimą atsakingi medžiotojų būreliai. Kur patyrus žalą reikia kreiptis ir ką daryti, kalbamės su Medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus medžioklės žinovu Rimantu Pečkumi.
– Medžiotojų gyvenimą ir veiklą reglamentuoja LR laukinės gyvūnijos įstatymas bei LR Medžioklės įstatymas. Medžioklės įstatymo 18 str. 5p. labai aiškia pasakyta: „…apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms“.
– Ar visais atvejais žala atlyginama?
– Jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, tai, be abejo, neatlyginama. Negalima visą atsakomybę už žvėrių padarytą žalą suversti medžiotojams. Ir patys ūkininkai privalo rūpintis pasėlių apsauga. Pagal įstatymą, jei pasėlių plotas iki 3 ha yra apsuptas miško (75 proc. perimetro supa miškas, mažesniu nei 500 m atstumu) arba iki 0,5 ha plotas nutolęs iki 200 metrų nuo savininko, jis turi būti aptvertas elektriniu piemeniu.
– Ar visada laukinių žvėrių padarytą žalą ūkiui atlygina medžiotojai?
– Kanopinių žvėrių ir bebrų padarytą žalą atlygina medžiotojai, vilkų – valstybė.
Iš kur medžiotojai gauna lėšų žalai atlyginti ir ką daryti, jei atsisako sumokėti ūkininko patirtus nuostolius?
Medžiotojų pajamas sudaro nario mokestis, pajamos už parduodamą žvėrieną. Kai kurie būreliai vykdo komercines medžiokles. Tiesa, būrelis turi ir nemaža išlaidų: pirmiausia, moka valstybei taip vadinamą „plotų mokestį“ už teisę medžioti tam tikruose plotuose. Nemažai kainuoja ir žvėrių šėrimas, ypač žiemą. Dalis lėšų tenka padarytai žalai atlyginti.
– Per kiek laiko atlyginama padaryta žala?
– Medžioklės įstatymo18 skyriaus 6 punkte pasakyta: „Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui“.
Medžiotojai visai nesuinteresuoti pažeisti įstatymu numatytą tvarką, nes, seniūno teikimu, už vengimą atlyginti žalą ar terminų pažeidimą, būreliui gali būti atimta medžioklės licencija. Tad pusę kylančių nesutarimų medžiotojai ir nuostolius patyrę ūkininkai išsprendžia tarpusavyje. Konfliktinių situacijų, be abejo, pasitaiko. Jei nepavyksta sutarti taikiu būdu, padarytai žalai įvertinti Savivaldybėje sudaroma komisija.
Apie tai, kaip nustatomas padarytos žalos dydis, kokia padėtis Anykščių rajone, pasakoja rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Girskus.
– Žalos dydis apskaičiuojamas remiantis Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos sukurta metodika. Įvertinti padarytiems nuostoliams renkama komisija. Jei žala padaryta žemės ūkio kultūroms, komisiją sudaro trys žemės ūkio specialistai. Kuomet žala padaroma miškui, dalyvauja regioninio parko specialistas. Vertinant vilkų padarytą žalą, pasitelkiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Būtinai dalyvauja medžiotojų atstovas ir pats nukentėjusysis.
– Ar vienodai vertinama žala, padaryta pavasarį ir rudenį, artėjant derliaus nuėmimui?
– Jeigu žala padaryta pavasarį, kol dar galima pasėti vasarinę kultūrą ir sulaukti derliaus, tai nuostoliai skaičiuojami tik pagal sėklos kainą, bet ne viso derliaus. Jei nuostoliai padaromi vasarą, bręstant derliui, tai atlyginama pagal rajono derlingumo vidurkį arba pagal ūkininko vykdomą apskaitą.
