Kas trys dienos pranešimas apie donorą: organus transplantuosime ar leisime pavirsti dulkėmis?
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) informuoja, kad vis daugiau mūsų šalies žmonių išreiškia valią dėl organų donorystės – pasirašo sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donoru: 2014-aisiais sutikimą elektroniniu būdu pasirašė 1909 žmonės, pirmąjį šių metų mėnesį – 86. Ši statistika nuteikia optimistiškai.
Sausio mėnesį Lietuvoje buvo užregistruota 10 potencialių organų ir (ar) audinių donorų. Matematiškai skaičiuojant, tai – džiuginantis skaičius: kas trys dienos registruojamas potencialus donoras. Tačiau efektyvūs donorai gerąją statistiką „tempia“ ne donorystės naudai.
Iš registruotų dešimties potencialių donorų, trijų donorų organai persodinimui netiko dėl medicininių kontraindikacijų, ir tam įtakos niekas negali turėti.
Keturių mirusiųjų artimieji atsisakė aukoti organus donorystei. Šis rodiklis priklauso nuo mūsų visų – visuomenės pritarimas organų donorystei ir pasiryžimas padėti gelbėti sergančius ir transplantacijų laukiančius ligonius prisidėtų prie gydytojų darbo ruošiant donorus ir atliekant transplantacijas.
Galutinė sausio mėnesio statistika tokia: trys efektyvūs donorai, kurių organai ir audiniai persodinti transplantacijos laukusiems žmonėms.
Visi trys efektyvūs donorai buvo multiorganiniai – iš jų transplantacijai paimta ne po vieną, o po kelis organus ir (ar) audinius. Iš viso šie donorai po mirties gyvenimo viltį sugrąžino net trylikai recipientų. Dar dviejų žmonių gyvybę šiemet išgelbėjo persodinti gyvų donorų inkstai.
Panaši situacija buvo ir prieš metus: 2014-ųjų sausį buvo užregistruota 13 potencialių donorų, tačiau efektyviais tapo taip pat 3. Penki potencialūs donorai buvo palaidoti nepaaukojus jų organų donorystei, nes, deja, taip nusprendė jų artimieji.
Biuras primena: paaukoti donorų organai ir audiniai kasmet Lietuvoje išgelbėja gyvybę arba pagerina gyvenimo kokybę maždaug 150 žmonių. Tačiau iš daugiau kaip 400 transplantacijos laukiančių pacientų, taip ir nesulaukę donoro organo, kasmet miršta apie 15 – 20 žmonių. Kas gali užtikrinti, kad laukiančiųjų donoro organų sąraše niekada neatsidurs tas, kuris pats nusprendė neaukoti savo mirusiojo organų donorystei? Ir kas gali būti tikras, kad susirgus donoro organo jam pavyks sulaukti?
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių donorų laukia 479 recipientai. 206 iš jų reikia atlikti inksto transplantaciją, 12 – kasos ir inksto komplekso transplantaciją. 37 žmonės laukia donoro širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso persodinimo, 64 – kepenų. 151 recipientui būtina atlikti ragenos transplantaciją.
