Kastyčio Sarnicko – Kasteto knygos „Turnė” pristatymas
Trečiadienio vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje savo pirmąją knygą „Turnė̃“ pristatė Kastytis Sarnickas, daugeliui lietuvių labiau pažįstamas kaip Kastetas iš grupės „G&G Sindikatas”.
Pirmasis jo romanas – apie neegzistuojančią kultinę roko grupę „Alkūninis velenas“.
Puikių vertinimų sulaukusi knyga, kaip patikslina pats autorius, nėra nei apie jį, nei apie grupę, kurios narys yra, todėl ir ten esančių istorijų nereikėtų susieti.
„Pradėjome savo veiklą prieš 20 metų, grojome repą, nes nereikėjo pataikyti į natą. Aš neturiu jokios muzikinės klausos, mokykloje manęs nepriėmė į chorą, muzikos mokytoja pasakė, kad iš manęs muzikanto nebus. Praėjusiais metais iš „Siemens“ arenos perdaviau jai linkėjimų“, – pasakojo Kastytis Sarnickas.
1999 m. išėjo pirmasis grupės albumas, o dar šiandien ji sėkmingai gyvuoja, yra pilna energijos: „Tais laikais, kai mes pradėjome muzikuoti, nebuvo nei interneto, nei prieš tai buvusių ryškių grupių, iš ko būtume galėję mokytis. Mes kūrėme savo unikalų stilių. Nesifotografavome prie naujų automobilių, nuogų merginų ir pan., nebent esame tai darę tik kaip parodiją. Šiuolaikinis jaunimas neblogai repuoja, bet jie labai daug savęs rodo Instagram‘e ir kt., manau, mes buvome kitokie, turėjome daugiau vertybių, mums labai svarbi buvo vienybė“.
Paklaustas apie literatūrą, skaitymą, Kastytis neslepia, kad labai daug laiko suvalgo facebook‘as, internetas, tačiau, kiek įmanoma, jis stengiasi skirti laiko knygai. Paauglystėje labiausiai sužavėjusi knyga buvo M. Šolochovo „Tykusis Donas“, o kai norėjosi pasigilinti į savo vidų, jis skaitė H. Hesse kūrybą, tiesa, kai kurias kitas knygas, prisipažįsta, skaitė norėdamas intelektualesniu pasirodyti prieš merginas.
„Turėjau vyresnį brolį, kuris skaitė daug knygų, taigi aš turėjau skaityti jo perskaitytus kūrinius. Jei jis Remarką skaitė maždaug 18-os, tai aš būdamas 11-12 metų, aš to rašytojo nesupratau. Kai perskaičiau būdamas vyresnis – man patiko. Manau, kad knygai reikia tinkamos vietos, tinkamo laiko, tinkamos nuotaikos“, – kalbėjo svečias.
Savo pirmąją knygą Kastytis parašė greitai, užtruko kokius 3 mėnesius. Sako, iš šalies sulaukia raginimų rašyti ir jos tęsinį, tačiau suvokia, kad tai nebebūtų taip lengva, paprasta, nes yra užkelta tam tikra kartelė, kurios negalima ir nesinori nuleisti žemiau: „Ir su grupės dainomis buvo taip pat, tekstai lyg apie nieką, bet vėliau norėjosi daina kažką pasakyti“.
Pasak autoriaus, knyga „Turnė̃“ nėra linksmų istorijų kratinys, joje yra egzistencializmo, tikrumo: „Ne toks paprastas muzikantų gyvenimas, kaip gali pasirodyti. Scenos žmonėms turi savyje labai daug liūdesio, žinot, kiek pasaulinės muzikos žvaigždžių pasitraukė iš gyvenimo ar mirė dėl įvairių preparatų vartojimo…“
Pasirodo, ir pats Kastytis Sarnickas gyvenime yra labai uždaras žmogus: „Bijau pasakyti per daug, stengiuosi likti šešėlyje. Grupėje turime labai charizmatišką asmenybę, lyderį, už jo galima pasislėpti, tačiau, išleidus knygą, žinojau, kad reikės išlįsti į dienos šviesą. Iš dalies ta knyga yra lyg bandymas dar kartą įveikti save. Ją rašiau dėl savęs, sau, lyg tai būtų laiškas sau po 40 metų. Norėjau būti roko žvaigžde, bet realybė – nebūtinai tokia“.
Kadangi kūrinyje yra nemažai keiksmažodžių, kurie skaitytoją priartina prie realybės, slepia tam tikras emocijas, autorius nerekomenduoja jos skaityti labai jaunai auditorijai. Tačiau, kaip supratome knygos pristatymo metu, ji lyg tyras oro gurkšnis tiems, kam įdomus scenos žmonių gyvenimas, užkulisiai ir geras humoras!
