Kaunas investuoja į kultūringus pastatus ir laukia paraiškų
Kaip nepatrauklias pastatų erdves ir patalpas prikelti naujam gyvenimui ir prisidėti prie kultūros puoselėjimo? Atsakymą suradęs Kauno miestas tiesia pagalbos ranką ir pastatų savininkams siūlo pasinaudoti specialios programos, skirtos visuomeninės paskirties objektų pritaikymui kultūrai, lėšomis.
„Jeigu itin sėkminga Paveldotvarkos programa labiau orientuota į pastatų fasadus, jų išorės atnaujinimą, tai ši – į pastatų vidų. Iškovotas Europos kultūros sostinės titulas, priklausymas UNESCO kūrybingų miestų tinklui dizaino srityje mus įpareigoja turėti galimybę finansuoti projektus, kurie skatintų kūrybines industrijas. Tikimės sulaukti daug įdomių projektų, kurie kauniečius pakvies naujai atrasti primirštus objektus“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Anot S. Kairio, ši programa skirta apleistų pramoninės, techninės ar kitos paskirties patalpų pertvarkymui į tinkamas kūrybinėms industrijoms, rezidencijoms erdves bei jų atvėrimą visuomenei.
Pasinaudojo parama
Praėjusiais metais miestas pagalbos ranką ištiesė septynioms paraiškas pateikusioms įstaigoms. Vienas pirmųjų parama suskubusių pasinaudoti – Kauno tvirtovės VII fortas.
„Gautas lėšas skyrėme šildymo sistemos įrengimui forto kareivinėse, muziejinės ekspozicijos dalyje. Įsigijome ir sumontavome kieto kuro katilinės įrangą, išvedžiojome šilumines trasas ir sumontavome radiatorius visose muziejinės ekspozicijos kazematuose. Iš viso šiluma aprūpinome 8 kazematus“, – teigė Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas.
Pasak muziejaus vadovo, įrengus šildymą pagerėjo ekspozicinių patalpų mikroklimatas. Šildymo dėka atsirado galimybė eksponuoti vertingus bei drėgmei jautrius eksponatus, įskaitant ir Ryšių muziejaus telekomunikacijos rinkinį.
Daugiau lankytojų
„Šilta muziejinė ekspozicija tapo patrauklesnė lankytojams. Padidėjo lankytojų srautai žiemos metu, sumažėjo sezoniškumo įtaka. Anksčiau veiklas galėjome vystyti tik šiltuoju metų laiku, kuris Lietuvoje yra labai trumpas, žiemą negalėjome daryti renginių arba rengti edukacijų – vaikams muziejinėje ekspozicijoje buvo labai šalta. Dabar galime efektyviai dirbti visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl sezoniškumo mažėjimo padidėjo muziejaus pajamos, tai leidžia kurti papildomas darbo vietas bei plėsti ir tobulinti muziejaus veiklą, ypač edukacijų srityje“, – pasakojo V. Orlovas.
VII forto atstovai neslepia, jog į paramos lėšas pretenduos ir šiemet. Pasak jų, pasinaudojant parama ketinama sujungti pirmajame šaudmenų sandėlyje esančią genocido istorijos ekspoziciją su šalia esančia kapaviete, įrengiant forte vientisą memorialinę erdvę.
2016 metais Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programos lėšomis taip pat pasinaudojo Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia. Dvasininkai restauravo Šv. Stanislovo Kostkos freskas. Tuo tarpu Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia už gautas lėšas restauravo centrinio įėjimo duris, atkūrė bažnyčios įėjimo tambūro erdvę, įrengė naują informacijos centrą bei sanitarinį mazgą turistams.
Kur kreiptis?
Paraiškoms finansuoti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gali būti skiriama iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Minimali projekto vertė turi siekti 5000 eurų. Paraiškos dokumentus ir formas rasite čia.
Paraiškos gauti dalinį finansavimą iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto pagal Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programą priimamos iki gegužės 16 d. Informaciją teikia Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Jociuvienė, el. paštas: jovita.jociuviene@kaunas.lt tel. (8 37) 20 00 26. Šįmet programai iš miesto biudžeto skirta 200 tūkstančius eurų – dvigubai daugiau nei pernai.
