Kaune atidengtas paminklas, įamžinantis Čiunės Sugiharos atminimą

Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą su Tekančios Saulės šalimi jungiančią istoriją, dalyvaujant filmų peržiūrose, koncertuose, paskaitose, mugėse ir kitose veiklose. Gausią renginių programą vainikavo pačioje Kauno širdyje, greta Laisvės alėjos atidengta bronzinė skulptūra, įamžinusi drąsiojo konsulo atminimą.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad šiandien Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara grįžta į Kauną – ir į Lietuvą. Šiandien atidengiame paminklą žmogui, kurio žmogiškumas ir drąsa seniai tapo mūsų moraliniu kelrodžiu. Sugihara sugrįžta ten, kur prieš 80 metų dalijo „vizas į gyvenimą“ žydų pabėgėliams, ieškojusiems Lietuvoje saugios užuovėjos nuo karo negandų“, – skulptūros atidengimo ceremonijoje kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.

Istorinės atminties vieta

Bronzinis monumentas papuošė erdvę greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną humaniškumo idėją skleidė Japonijos konsulas.

„Simboliška, kad minint  80-ąsias konsulo veiklos Kaune metines, paminklas iškilo būtent greta Laisvės alėjos – juk Sugihara tūkstančiams žmonių dovanojo laisvę. Jis kilniai ištiesė pagalbos ranką ir suteikė „gyvenimo vizas“ tūkstančiams žydų, kai to ypač reikėjo. Didžiulė garbė žinoti, jog visa tai yra neatsiejama Kauno istorijos dalis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Beveik 4 metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Skulptūros pagrinde pavaizduotas Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis.

Pasaulį pakeitęs kilnumas

Čiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjį, kuomet konsulatas Kaune buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis, prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą.

Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“.

Už savo veiklą, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių nuo baisios lemties, Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu.