Kaune kartojasi auksinio tualeto istorija – šį kartą pinigai išgaravo rekonstruojant muziejų

Greit bus dešimtmetis, kai Kaune tęsiasi Miko ir Kipro Petrauskų muzikos muziejaus rekonstrukcija, tačiau darbų galo dar nematyti. Pastato rekonstrukcijai jau išleista daugiau nei pusantro milijono eurų (5,5 mln. litų), tačiau reikia dar pusės milijono. Savivaldybės kontrolierė ir naujoji muziejaus vadovė iki šiol aiškinasi, kur nukeliavo pinigai. Darbus atlikusi bendrovė taip ir nepateikė visų buhalterinių dokumentų, o ir tie, kuriuos pateikė, kelia daug klausimų.

Antai, popieriai rodo, kad vien išvežto statybinio laužo kiekis sudaro trečdalį pastato tūrio. Kitaip tariant, darbininkai turėjo nugriauti ir iš naujo atstatyti didžiąją dalį saugomo pastato, kad susidarytų tokie kiekiai statybinių atliekų. Savivaldybės kontrolierė konstatavo, kad remonto darbai atlikti taikant aukščiausius įkainius. Nors išleisti dideli pinigai, muziejus visavertiškai veikti negali.

Gėdingi faktai

„Akivaizdu, kad problemų yra. Mes vertinome kainas, statybų vertę, žiūrėjome Kauno savivaldybės tarybos sprendimus, aiškinomės, kodėl dalis muziejaus rekonstrukcijai skirtų pinigų nėra įtraukti į apskaitą“, – 15min.lt teigė Kauno miesto savivaldybės kontrolierė Žana Gasparevičienė.

Pasak jos, pirmasis tikrinimas vyko savivaldybės Antikorupcijos komisijos iniciatyva. „Antrasis tikrinimas buvo nebūtinas, bet mes norėjome pamatyti, kas buvo padaryta per rekomendacijos įgyvendinimo laiką.

Keistumų yra. Pagrindinė problema yra tai, kad tokie projektai užtęsiami metų metais. Tai neleidžia tarybai visko žinoti nuo pradžios iki galo. Jei projekto terminas būtų apibrėžtas, būtų žymiai paprasčiau vertinti, kiek laiko numatoma tęsti darbus ir kiek jie turi kainuoti.

Šiuo atveju darbai prasidėjo anos kadencijos metais. Projektas buvo išskaidytas į krūvą mažų – nuo architektūrinių darbų iki paprasto remonto. Naujai išrinkta savivaldybės taryba net nežino, apie ką kalbama.

Pasidaro labai sunku suvokti, kaip 900 kv. metrų namui rekonstruoti reikia daugiau nei 8 milijonų litų. Čia ne tas žodis, kad reikia klausti, kaip tokia suma susidaro. Tai yra gėda, labai didelė gėda“, – piktinosi pašnekovė.

Aibė defektų

Kauno savivaldybės kontrolierės ataskaitoje nurodoma, kad visuose UAB „Restauravimo projektai“ pateiktuose darbų aktuose buvo pritaikyti maksimalūs įkainiai. Restauravimo darbai surašyti kartu su kapitalinio remonto darbais ir prekių pirkimu. Dažnu atveju prekės ir darbai įsigyti sutartinėmis kainomis.

Vien rekonstrukcijos metu išvežtų statybinių šiukšlių kiekis sudaro 1128,5 tonos. Tai trečdalis rekonstruoto pastato tūrio. Pernai atliktos pastato apžiūros metu konstatuota, kad nors ir išleista įspūdinga suma, muziejuje trūksta 156 šviestuvų lubose, 56 šviestuvų sienose, 85 elektros lizdų, 16 jungiklių.

Išnagrinėjus UAB „Restauravimo darbai“ pateiktus darbų aktus paaiškėjo, kad elektros instaliacijos tvarkymo darbai atlikti, tam reikalingos prekės nupirktos ir už visa tai jau sumokėta. Tiesa, pateiktuose dokumentuose neretai užfiskuotos keistos situacijos. Pavyzdžiui, iš jų matyti, kad įmonė nupirko 212 įvairių elektros lizdų, o sumontavo net 500.

Panašios problemos su jungikliais, šviestuvais, ventiliacija. „Kyla pagrįstas klausimas, kodėl reikia vėl rengti elektrinės dalies projektą, jei už tuos darbus jau sumokėta“, – teigiama kontrolieriaus ataskaitoje.

Trūksta buhalterinių dokumentų

2013 m. M. ir K.Petrauskų muziejus buvo prijungtas prie Kauno miesto muziejaus.

„Buvo sudaryta komisija, kurios pirmininke buvau paskirta aš. Kartu su buhaltere perėmėme savivaldybės turtą.

Perdavimo metu pamatėme ir tai buvo užfiksuota, kad trūksta daug finansinių dokumentų išleistoms sumoms pagrįsti. Bandėme juos gauti, bet darbus atlikusios bendrovės buhalterė susirgo, vėliau buvo atleista iš darbo. Mums taip ir nepavyko išsireikalauti dokumentų.

Apie tai buvo informuotas tuometinis savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybėje buvo pradėtas tyrimas. Buvo atliktas Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos auditas. Tikrinimas atliktas ir jo išvados surašytos“, – 15min.lt paaiškino Kauno miesto muziejaus vadovė Rita Garbaravičienė.

Muzikos muziejaus rekonstrukcijos darbų užsakovas buvo VĮ „Lietuvos paminklai“. Nors šiuo metu aiškinamasi, ar ši valstybės valdoma UAB iš viso turėjo reikiamus įgaliojimus, situacija kaip ant delno – išleistos sumos pagrįstumas kelia rimtų abejonių, o vien už užsakovo funkcijų atlikimą sau 220 tūkst. litų (64 tūkst. eurų) atseikėjusi bendrovė atsakymų pateikti negali.

Pasak R.Garbaravičienės, pastarąjį kartą viešasis pirkimas įvyko 2011 m. „Nuo tol jokių statybos darbų nevyko, nes, kaip teigė bendrovės atstovai, jiems nebuvo mokami pinigai, todėl jie susirinko daiktus ir išėjo. Visą finansinę dokumentaciją tvarkė „Lietuvos paminklai“, – pasakojo pašnekovė.

Laukia savivaldybės sprendimo

Pasak muziejaus direktorės, dar nėra baigti vidaus darbai. Šiuo metu yra paruoštas baigiamasis projektas, kuris bus pateiktas savivaldybei: „Laukiame Kultūros paveldo departamento tvirtinimo, nes name yra memorialinis Petrauskų butas. Vėliau savivaldybės taryba spręs, ar skirti prašomas lėšas.

Projekto kainą sumažinome perpus. Buvo skaičiuojama, kad reikia investuoti dar 3 milijonus litų, tačiau ši suma nėra reali. Nurodėme projektuotojui kainą sumažinti 50 proc. Galutinė projekto vertė su aplinkos sutvarkymu ir vidaus darbų pabaigimu yra 1,5 mln. litų (440 tūkst. eurų). Iki kitų metų mes planuojame viską užbaigti, jeigu savivaldybės taryba skirs prašomą finansavimą.“

R.Garbaravičienės teigimu, memorialinis K.Petrausko butas yra atkurtas, tačiau lankytojai aptarnaujami tik 50 proc. pajėgumu, nes nebaigti vidaus apdailos darbai. „Dėl žmonių saugumo mes ne visur galime priimti lankytojus“, – sakė muziejaus vadovė.

Diskutuoti nepanoro

Muziejaus rekonstrukcijos darbus vykdžiusios UAB „Restauravimo projektai“ vadovas Stasys Pocius 15min.lt paaiškinti, kur buvo išleisti pinigai, nepanoro.

„Visi klausimai atsakyti, tai įforminta aktais 2011 ar 2013 m. Aš jau dabar net neprisimenu“, – teigė jis.

Priminus, kad savivaldybės kontrolierės tikrinimo ataskaita pateikta 2014 m., S.Pocius atsakė: „Oi ne, mes šitų reikalų nediskutuosime. Buvo sudarytos komisijos, yra padėti taškai. Yra muziejaus direktorė ir ji viską žinos.“

Pasiteiravus, ar įmonės vadovas kalba apie R.Garbaravičienę, kuriai klausimų kyla ne tik dėl atliktų darbų kokybės, bet ir dėl dingusių finansinių dokumentų, S.Pocius atsakė: „Net nežinau, kas dabar direktoriauja. Viską įrengėme ir pataisėme. Telefonu aš šitų dalykų neaiškinu.“