17 vasario, 2025
Raimundas Kaminskas

Kaune paminėtos Antano Padleckio 100-osios gimimo metinės

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo epizodus.

Renginį organizavo LPKTB Kauno skyrius su LPKTS Kauno filialu.

A. Padleckis gimė 1925 m. vasario 15 d. Pavietavos kaime, Seredžiaus valsč. Kauno apskrityje. Antanas augo  gausioje ir dainingoje Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimoje. Iš pradžių Antanas mokėsi Armeniškių, o vėliau – ir Juodaičių pradžios mokyklose (abi Jurbarko raj.). Pirmasis Antano muzikos mokytojas buvo vyriausiasis brolis Stasys.

Pirmosios sovietų okupacijos metais visi Padleckių šeimos nariai buvo persekiojami. 1941 m. sovietai suėmė brolius Jurgį ir Kazimierą, 1944 m. – Praną ir Antaną, o 1948 m. – ir Juozą.

A. Padleckiui pavykus pabėgti, 1944–1945 m. jis aktyviai dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo veikloje, buvo  net sužeistas.

A. Padleckis išsirūpinęs Kazio Šimkūno vardu dokumentus, 1945 m. nelegaliai atvyko į Kauną ir įstojo į konservatoriją pas doc. Turičių mokytis violončelės, o pas dėstytoją P. Oleką – dainuoti.

Bijodamas, kad gali būti demaskuotas, dirigento Klemenso Griauzdės pakviestas, 1946 m. išvyko į Klaipėdą. Čia dainavo muzikinio dramos teatro chore, mažus vaidmenis atlikdavo muzikiniuose spektakliuose, mokėsi muzikos mokykloje – Juozo Karoso choro dirigavimo ir J. Klimo violončelės klasėse.

1948 m. birželio mėn. prieš pat baigiamuosius egzaminus, sovietų saugumo agentų buvo suimtas, kalintas ir nuteistas 25-riems metams kalėti. Išvežtas į sovietų Komijos autonominę respubliką, 1948–1956 m. dirbo Intos anglių kasyklose.  Antanui lageryje atsirado galimybė pasimokyti pas rusų dainininką (tenorą) N. K. Pečkovskij, o muzikos teorijos ir kompozicijos žinias pagilinti pas teoretiką ir muzikos kritiką D. A. Rabinovičių. 1954 m. A. Padleckis lageryje suorganizavo lietuvių vyrų chorą, su kuriuo surengė ir koncertų.

Į Lietuvą Antanas su broliais grįžo jau po Stalino mirties. Beje, kad būtų saugiau gyventi sovietų okupuotoje Lietuvoje, Padleckiai buvo pakeitę pavardes, tačiau Antanas susigrąžino tikrąją pavardę, o štai brolis Juozas taip ir liko Indra, kurį, kaip kompozitorių, žino visa Lietuva.

1957 m. pavasarį Antanas pradėjo dirbti buvusio Ariogalos rajono kultūros namuose ir vidurinėje mokykloje, suorganizavo suaugusiųjų ir moksleivių chorus, kuriuos parengė rajono dainų šventei ir buvo jos vyr. dirigentas. 1958–1959 m. – tuometinio Simno rajono kultūros namų choro vadovas, vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių choro, pučiamųjų orkestro ir kaimo kapelos vadovas.

1959–1968 m. apsigyvenęs Kaune, A. Padleckis dirbo su daugeliu miesto mėgėjų chorais: Staklių gamyklos vyrų choru, Valgyklų tresto, Miestų statybos projektavimo instituto, „Atramos” gamyklos mišriaisiais chorais ir vokaliniais ansambliais. Dirbo ir pats mokėsi – Kauno 3-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje eksternu išlaikė vidurinio mokslo baigimo egzaminus, o 1971 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dėst. Vlado Balsio choro dirigavimo klasę).

A. Padleckis dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, buvusioje Kauno 18-oje vidurinėje mokykloje (1969-1979) Vilijampolėje, kur, parengė dvi dainininkes pirmajam Dainų dainelės konkursui, kurios tapo laureatais 1976 m. Antanas Kauno 18-osios vidurinės mokykloje buvo ne tik muzikos ir dainavimo mokytojas, bet ir chorų, pučiamųjų orkestro bei estradinio ansamblio vadovas.

1991 m. A. Padleckis įkūrė Lietuvos politinių kalinių sąjungoje mišrųjį chorą  Laisvės kovų daina  ( su 50 dalyvių), kuris veikė iki 2008 m. Choras koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių – 1996 m. vasario 17 d. Kaune surengtas kolektyvo įkūrimo 5-mečiui pažymėti koncertas jau buvo 200-asis. Choro įrašų padarė ir Lietuvos radijas ir televizija. Koncertinių programų branduolį sudarė A. Padleckio harmonizuotos politinių kalinių ir tremtinių  bei paties vadovo įvairių poetų tekstais sukurtos dainos. Choro repertuare  buvo apie 100 dainų, iš kurių bene mėgstamiausios – Antano Padleckio sukurtos.

Pastebėtina, kad pirmąją savo dainą A. Padleckis sukūrė lageryje, natas rašydamas ant cemento maišų popieriaus, nes kitokio nebuvo. Tų natų, aišku, neparsivežė, daug melodijų užmiršo, tačiau atmintis visgi išsaugojo vieną iš lageryje sukurtųjų – ją, pakeitęs žodžius, maestro padainavo savo 80-mečiui skirtame autorinių dainų vakare.

A. Padleckis su žmona Genovaite  išaugino dvi dukras. Rita Padleckytė – Juknevičienė (pianistė) – Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono skyriaus vedėja, mokytoja metodininkė. Loreta Padleckytė – Krivaitienė (smuikininkė) – Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja ekspertė.

A. Padleckis mirė 2010 m. birželio 14 d. Kaune ir buvo palaidotas Panemunės kapinėse.

Mums visiems yra svarbi Lietuvos laisvės kovotojo ir muziko A. Padleckio istorinė atmintis, jo pilietinio ir kūrybinio gyvenimo palikimas, todėl būtina jį tinkamai  saugoti ir  įamžinti Kauno ir kitose viešose erdvėse.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

1 balandžio, 2025

Likus 275-ioms šių metų dienoms, Jonava pradeda švęsti 275-erių metų sukaktį. Šiandien, kovo 31-ąją, startavo gausus šventinių renginių ciklas, kuriame […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

Regionų naujienos