17 vasario, 2025
Raimundas Kaminskas

Kaune paminėtos Antano Padleckio 100-osios gimimo metinės

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo epizodus.

Renginį organizavo LPKTB Kauno skyrius su LPKTS Kauno filialu.

A. Padleckis gimė 1925 m. vasario 15 d. Pavietavos kaime, Seredžiaus valsč. Kauno apskrityje. Antanas augo  gausioje ir dainingoje Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimoje. Iš pradžių Antanas mokėsi Armeniškių, o vėliau – ir Juodaičių pradžios mokyklose (abi Jurbarko raj.). Pirmasis Antano muzikos mokytojas buvo vyriausiasis brolis Stasys.

Pirmosios sovietų okupacijos metais visi Padleckių šeimos nariai buvo persekiojami. 1941 m. sovietai suėmė brolius Jurgį ir Kazimierą, 1944 m. – Praną ir Antaną, o 1948 m. – ir Juozą.

A. Padleckiui pavykus pabėgti, 1944–1945 m. jis aktyviai dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo veikloje, buvo  net sužeistas.

A. Padleckis išsirūpinęs Kazio Šimkūno vardu dokumentus, 1945 m. nelegaliai atvyko į Kauną ir įstojo į konservatoriją pas doc. Turičių mokytis violončelės, o pas dėstytoją P. Oleką – dainuoti.

Bijodamas, kad gali būti demaskuotas, dirigento Klemenso Griauzdės pakviestas, 1946 m. išvyko į Klaipėdą. Čia dainavo muzikinio dramos teatro chore, mažus vaidmenis atlikdavo muzikiniuose spektakliuose, mokėsi muzikos mokykloje – Juozo Karoso choro dirigavimo ir J. Klimo violončelės klasėse.

1948 m. birželio mėn. prieš pat baigiamuosius egzaminus, sovietų saugumo agentų buvo suimtas, kalintas ir nuteistas 25-riems metams kalėti. Išvežtas į sovietų Komijos autonominę respubliką, 1948–1956 m. dirbo Intos anglių kasyklose.  Antanui lageryje atsirado galimybė pasimokyti pas rusų dainininką (tenorą) N. K. Pečkovskij, o muzikos teorijos ir kompozicijos žinias pagilinti pas teoretiką ir muzikos kritiką D. A. Rabinovičių. 1954 m. A. Padleckis lageryje suorganizavo lietuvių vyrų chorą, su kuriuo surengė ir koncertų.

Į Lietuvą Antanas su broliais grįžo jau po Stalino mirties. Beje, kad būtų saugiau gyventi sovietų okupuotoje Lietuvoje, Padleckiai buvo pakeitę pavardes, tačiau Antanas susigrąžino tikrąją pavardę, o štai brolis Juozas taip ir liko Indra, kurį, kaip kompozitorių, žino visa Lietuva.

1957 m. pavasarį Antanas pradėjo dirbti buvusio Ariogalos rajono kultūros namuose ir vidurinėje mokykloje, suorganizavo suaugusiųjų ir moksleivių chorus, kuriuos parengė rajono dainų šventei ir buvo jos vyr. dirigentas. 1958–1959 m. – tuometinio Simno rajono kultūros namų choro vadovas, vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių choro, pučiamųjų orkestro ir kaimo kapelos vadovas.

1959–1968 m. apsigyvenęs Kaune, A. Padleckis dirbo su daugeliu miesto mėgėjų chorais: Staklių gamyklos vyrų choru, Valgyklų tresto, Miestų statybos projektavimo instituto, „Atramos” gamyklos mišriaisiais chorais ir vokaliniais ansambliais. Dirbo ir pats mokėsi – Kauno 3-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje eksternu išlaikė vidurinio mokslo baigimo egzaminus, o 1971 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dėst. Vlado Balsio choro dirigavimo klasę).

A. Padleckis dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, buvusioje Kauno 18-oje vidurinėje mokykloje (1969-1979) Vilijampolėje, kur, parengė dvi dainininkes pirmajam Dainų dainelės konkursui, kurios tapo laureatais 1976 m. Antanas Kauno 18-osios vidurinės mokykloje buvo ne tik muzikos ir dainavimo mokytojas, bet ir chorų, pučiamųjų orkestro bei estradinio ansamblio vadovas.

1991 m. A. Padleckis įkūrė Lietuvos politinių kalinių sąjungoje mišrųjį chorą  Laisvės kovų daina  ( su 50 dalyvių), kuris veikė iki 2008 m. Choras koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių – 1996 m. vasario 17 d. Kaune surengtas kolektyvo įkūrimo 5-mečiui pažymėti koncertas jau buvo 200-asis. Choro įrašų padarė ir Lietuvos radijas ir televizija. Koncertinių programų branduolį sudarė A. Padleckio harmonizuotos politinių kalinių ir tremtinių  bei paties vadovo įvairių poetų tekstais sukurtos dainos. Choro repertuare  buvo apie 100 dainų, iš kurių bene mėgstamiausios – Antano Padleckio sukurtos.

Pastebėtina, kad pirmąją savo dainą A. Padleckis sukūrė lageryje, natas rašydamas ant cemento maišų popieriaus, nes kitokio nebuvo. Tų natų, aišku, neparsivežė, daug melodijų užmiršo, tačiau atmintis visgi išsaugojo vieną iš lageryje sukurtųjų – ją, pakeitęs žodžius, maestro padainavo savo 80-mečiui skirtame autorinių dainų vakare.

A. Padleckis su žmona Genovaite  išaugino dvi dukras. Rita Padleckytė – Juknevičienė (pianistė) – Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono skyriaus vedėja, mokytoja metodininkė. Loreta Padleckytė – Krivaitienė (smuikininkė) – Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja ekspertė.

A. Padleckis mirė 2010 m. birželio 14 d. Kaune ir buvo palaidotas Panemunės kapinėse.

Mums visiems yra svarbi Lietuvos laisvės kovotojo ir muziko A. Padleckio istorinė atmintis, jo pilietinio ir kūrybinio gyvenimo palikimas, todėl būtina jį tinkamai  saugoti ir  įamžinti Kauno ir kitose viešose erdvėse.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

20 kovo, 2025

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu,  skiria 12 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros plėtrai. Tačiau […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

13 kovo, 2025

Kauno miesto strateginis prioritetas – investicijos į aukštos kokybės multifunkcinę sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą. Pastačius moderniausią Dariaus ir Girėno stadioną […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

Regionų naujienos