Kaune rasta gulbė, užsikrėtusi paukščių gripu
2022 m. vasario 18 d. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, gulbei nebylei patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo H5N1 potipio virusas. Nugaišusi gulbė buvo rasta Nemuno pakrantėje Kaune. Tai pirmas atvejis šiais metais Lietuvoje, kai paukščių gripas nustatytas laukinėje gamtoje.
Paukščių gripo atvejai jau kurį laiką registruojami aplinkinėse Europos Sąjungos valstybėse. VMVT duomenimis, nepaisant vyraujančios drėgmės ar šaltų orų, H5N1 viruso potipis toliau skverbiasi į paukščių laikymo vietas, daugėja protrūkių komerciniuose ūkiuose. Lenkijoje naujausi paukščių gripo židiniai 2021 m. gruodžio 30 d. patvirtinti trijuose naminių paukščių ūkiuose. Nuo viruso nukentėjo ir Belgijos paukštininkystės sektorius. Šioje šalyje 2021 m. gruodžio 28 d. labai patogenišku paukščių gripu užkrėstas buvo taip pat komercinis paukščių ūkis (162 tūkst. vištų dedeklių). Paukščių gripas šių metų pradžioje fiksuotas ir komerciniuose kalakutų ūkiuose Portugalijoje bei Danijoje. Dėl pavojingo viruso šių valstybių ūkiuose teko sunaikinti apie 45 tūkst. paukščių. Nors iki šiol buvo įprasta manyti, kad didžiausia grėsmė paukščių gripui plisti kyla laukinių paukščių migracijos metu, pavasarį ir rudenį, tačiau pastarieji keleri metai ir šie naujausi atvejai rodo, kad paukščių gripas pavojingas visus metus. Pernai panašiu metu paukščių gripo atvejį turėjome ūkyje Kaune.
VMVT atsakinga už visų nacionalinių priemonių, susijusių su paukščių gripu, koordinavimą ir skubios veiklos priemonių taikymą šalyje.
Kas yra paukščių gripas?
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga laukiniai ir naminiai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Paukščių gripo virusu užsikrėtusių paukščių mirtingumas svyruoja nuo 50 iki 100 %.
Kaip plinta paukščių gripas?
Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas gali išgyventi iki 105 dienų, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų, ypač esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai. Pats virusas yra aktyvus nuo 70ºC šilumos iki 30ºC šalčio. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.
Kaip žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu?
Žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami (t.y. liečiant ar lesinant) su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Paukščių gripo sukėlėjas gali būti perduotas ir per paukštieną bei žalius (termiškai neapdorotus) kiaušinius. Paukščių gripu užkrėstuose arba galimai užkrėstuose ūkiuose taikomos griežtos priemonės, užtikrinančios, kad užkrėsta mėsa ir kiaušiniai nepatektų vartotojams. Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra.
Paukščių gripo grėsmė žmonėms
Nors paukščių gripo virusas H5N1 labai pavojingas tik paukščiams, tačiau daugėjant paukščių gripo protrūkių tarp paukščių, didėja teorinė galimybė atsirasti gripo viruso mutacijoms ir gripo pandemijos grėsmei visuomenėje.
Paukščių gripo prevencija yra paremta veterinarine priežiūra ir kontrole
Gyventojams nerekomenduojama liesti rastų kritusių arba leisgyvių laukinių paukščių, taip pat nepatartina iš rankų lesinti laukinius paukščius. Jeigu tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, reikia laikytis elementarios rankų higienos.
Paukščių laikytojams rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, o paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Tiek Europos sąjungos, tiek ir Lietuvos patirtis rodo, kad užkratui patekus į naminių paukščių ūkį, Europos Komisijos nurodymu nustatomos būtinosios apsaugos zonos ir ribojimai skaudžiai atsiliepia ir kitoms netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms: tiek smulkiems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek ir komerciniams ūkiams. Viruso paveiktose teritorijose taikomi įvairūs paukščių ir jų produkcijos judėjimo apribojimai. Naminiai paukščiai paukščių gripo ligai yra ypač imlūs, todėl užsikrėtę gaišta, o likę yra nugaišinami, vykdoma ūkio dezinfekcija, kad virusas neišplistų.
Grėsmė, kad virusas gali būti perneštas su migruojančiais paukščiais, labai didelė, todėl įtariančius paukščių gripo ligą naminių paukščių pulke, naminiams paukščiams ėmus gaišti ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį, VMVT ragina nedelsiant pranešti vietos veterinarijos gydytojui arba VMVT teritorinio padalinio specialistams, skambinti bendruoju nemokamu VMVT telefonu 8 800 40 403.
