Kauniečiai gyvenimu džiaugiasi ilgiausiai
Vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių demografinę situaciją, yra gyventojų skaičius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėjo. Išankstiniais duomenimis, nuo 2014 iki 2015 metų gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo 0,9 proc. Kaunas nuo 2009 iki 2015 metų neteko 34 097 gyventojų.
Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyventojų amžiaus struktūra žymiai nekito: 2014 m. darbingo amžiaus kauniečiai sudarė 61,1 proc., vaikai ( 0–15 m. amžiaus) – 15,1 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 23,8 proc. visų Kauno gyventojų. Moterų skaičius tendencingai išliko didesnis nei vyrų – 2014 metų pradžioje 1 000 vyrų teko 1 274 moterys.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje ilgėja. Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,02 metai, vyrai gyveno vidutiniškai 11 metų trumpiau nei moterys. Kauno apskrityje šis rodiklis tendencingai kilo pastaruosius 5 metus ir 2013 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė 75,33 metus. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės Kauno apskrityje buvo šiek tiek didesnis nei 10 metų. Palyginus su kitų Lietuvos apskričių vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais galima teigti, kad Kauno apskrityje žmonės džiaugiasi gyvenimu ilgiausiai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – mažiausias.
2013 m. Kauno mieste gimė 3 032 kūdikiai (tai 161 kūdikiu mažiau nei 2012 m.). Paskutiniais Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. bendrojo gimstamumo rodiklis nežymiai sumažėjo tiek Kauno mieste, tiek bendrai Lietuvoje. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25–34 metų amžiaus moterys, gimdančiųjų amžiaus vidurkis – 29,5 metai.
Vertinant gyventojų mirtingumo rodiklį, Kauno mieste matomi teigiami pokyčiai. Statistikos departamento duomenimis, bendrasis mirtingumo rodiklis Kauno mieste 2013 m. sumažėjo ir buvo 12,8 atv./1 000 gyv., tuo tarpu bendrai Lietuvoje mirtingumo rodiklis nuo 2008 m. tendencingai augo ir 2013 m. siekė 14 atv./1 000 gyv.
Kūdikių iki 1 metų mirtingumas – rodiklis, realiai atspindintis šalies socialinę-ekonominę situaciją ir sveikatos priežiūros kokybę. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2008 m. kūdikių mirtingumas Kauno apskrityje ir šalyje kasmet mažėjo. 2013 m. kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 3,68 atv./1 000 gimusių, Kaune – 1,32 atv./1 000 gimusių. Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Kaune kūdikių mirtingumas buvo pats mažiausias.
Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miesto savivaldybėje ir toliau gerinant darbo ir gyvenamąją aplinką, ugdant sveikos gyvensenos įpročius, kuriant efektyvią asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą pastebimos teigiamos tendencijos – ir toliau ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, mažėjo mirtingumas, beveik dvigubai sumažėjo vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas. Tačiau, vertinant paskutinius pateiktus rodiklius, svarbu akcentuoti ir tai, kad Kauno miestas taip pat susiduria su tam tikromis problemomis, egzistuojančiomis visoje Lietuvoje – tai mažėjantis gyventojų skaičius, mažas gimstamumas, todėl būtina ir toliau imtis konkrečių priemonių, kurios sudarytų sąlygas pagerinti šiuos rodiklius.