Kauno klinikose jau šį mėnesį pradės veikti pacientams ir jų lankytojams skirtos mini bibliotekėlės

Kauno klinikų pacientai ir jų lankytojai netrukus sulauks malonios naujovės. Privačios iniciatyvos dėka bendrojo naudojimo patalpose veiks nedidelės bibliotekėlės, kuriose esančias knygas besigydantieji ir juos lankantieji galės skaityti ir taip prasmingiau bei įdomiau praleisti laiką gydymo įstaigoje.

„Daugelis tikrai žinome kaip prailgsta laikas sveikstant, o ką jau kalbėti apie vaikus, kurie nenustygsta be įdomios veiklos. Knygų skaitymas padeda nukreipti mintis nuo galvojimo apie ligą ir padeda prasmingai leisti laiką“, – teigė knygų lentynėles bibliotekėlėms suprojektavusios ir pagaminusios Kauno bendrovės „Trukmė“ rinkodaros vadovė Reda Šventoraitytė.

Baldų gamybai skirtomis medžiagomis prekiaujanti įmonė iš viso padovanojo 15 lentynėlių, o knygomis jas užpildė prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūręs „Knygų fabrikas“. Šiai iniciatyvai iš viso buvo skirta per 3000 knygų. Knygų papildymu, lentynėlių priežiūra ir toliau rūpinsis „Knygų fabrikas“.

„Labai džiugu, kad galėjome nors šiek tiek prisidėti prie Kauno klinikų pacientų ir jų lankytojų gerovės. Kartu kviečiame prisijungti ir kitas įstaigas, įmones ir visus miestiečius rinkti ir dovanoti šioms bibliotekėlėms ir kitoms socialinėms iniciatyvoms perskaitytas nebereikalingas knygas“, – sako „Knygų fabriko“ vadovas Jonas Plenta.

Viena pirmųjų tokią iniciatyvą įmonės viduje paskelbė lentynėles Klinikų bibliotekėlėms padovanojusi bendrovė „Trukmė“. „Įmonėje dirba 185 darbuotojai, kurių daugelis turi šeimas. Tikimės, kad dauguma jų mielai prisidės prie akcijos ir pasidalins perskaitytomis knygomis tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skaitytojams ir taip galėsime reikšmingai prisidėti prie akcijomis dar ir pačiomis knygomis“, – sakė R. Šventoraitytė.

Socialiai atsakingas verslas auga, tačiau yra kur tobulėti

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Audronė Alijošiūtė pastebi, kad dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių jau supranta, kad reikia dalintis uždirbtu pelnu ir užsiiminėja geranoriška veikla, tačiau tai – tik pirmas žingsnis link tos verslo atsakomybės, kokia dabar jau ima dominuoti pažangiausiuose ir šiuolaikiškiausiuose versluose.

„Atsakingas verslas visų pirma turi rūpintis ne kaip uždirbti parduodant kuo prekę, tačiau kaip sukurti paklausą saugiems produktams, kaip surasti atsakingus tiekėjus, kaip informuoti vartotoją ir panašiai“, – sako LAVA direktorė.

Dar 2012 m. bendrovė „EY“ atliko tyrimą, kurio tikslas buvo pamatuoti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ekonominę naudą Lietuvos įmonėse. Buvo išrinkta 10 skirtingų Lietuvos organizacijų ir siekiama atskleisti kiekvienos tyrime dalyvaujančios organizacijos svarbiausių ĮSA veiklos sričių kuriamą naudą bei jai įtaką darančius veiksnius.

„Rezultatai parodė, kad pagrindinė kliūtis ekonominės naudos kiekybiniam įvertinimui nustatyti dažniausiai nėra susijusi su teorinėmis galimybės šią naudą apskaičiuoti, bet visų pirma su įmonių suvokimu, kas yra ĮSA, kaip ji gali ir turi prisidėti prie įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo, kaip užtikrinti, jog tai būtų vertę, bet ne papildomas sąnaudas kurianti veikla“, – sako „EY“ socialinės atsakomybės ekspertas Liudas Jurkonis.

Pasak eksperto, įmonės tiesiog nėra pratusios mąstyti apie ĮSA veiklas, kaip tą organizacijos veiklos sritį, kuri gali kurti tiesioginę vertę. Dėl šios priežasties planuojant ĮSA veiklas dažniausiai apsiribojama tam tikro kasmetinio biudžeto skyrimu su ĮSA susijusioms iniciatyvoms ar projektams, tačiau nėra vertinami šių projektų rezultatai bei jų kuriama grąža įmonei.

„Išmatuoti ĮSĄ naudą įmonei nėra sudėtinga jei tik yra sistemingai ir tinkamai planuojama pati veikla. Pradėjus kreipti dėmesį į naudos apskaičiavimą ir taip sutelkus dėmesį, dažnai tampa akivaizdu, kaip reikėtų tinkamiau plėtoti ĮSA iniciatyvas, kad jos būtų geriau integruotos į bendrovės veiklos strategiją, o taip atsitikus yra pasiekiami kur kas geresni rezultatai“, – aiškina L. Jurkonis.

Europos Sąjungos lygmeniu jau yra patvirtinta ir daugumoje ES šalių narių perkelta nefinansinės atskaitomybės direktyva, kuri už 2017 m. reikalaus platesnės atskaitomybės iš didžiausių įmonių kiekvienoje šalyje. Tikėtina, kad tai paskatins įmones ne tik vykdyti gražias iniciatyvas, tačiau pažvelgti į socialinę atsakomybę iš labiau struktūrizuotos bei strateginės pusės, o tuo pačiu – pamąstyti apie didesnę atskaitomybę visuomenei, akcininkams ir darbuotojams.