Kauno psichiatrų iniciatyva: teiks pagalbą pacientų artimiesiems
Lietuvoje ir visame pasaulyje nuolat daugėjant sergančiųjų psichikos ligomis, Kauno medikai imasi naujovių. Psichikos sveikatos centruose jau netrukus prasidės grupinės konsultacijos bei užsiėmimai, skirti psichikos ligonių šeimos nariams.
Penkiose Kauno poliklinikose (Dainavos, Centro, Šilainių, Kalniečių ir Šančių) veikiantys psichikos sveikatos centrai rugsėjį pradės įgyvendinti pirmąkart rengiamą pažangią iniciatyvą. Psichiatrijos profesionalai susivienijo bendram tikslui – sukurti pagalbos tinklą Kauno gyventojams, kurių artimieji serga psichoziniais sutrikimais.
Padės išvengti kraštutinumų
„Žmogui susirgus psichikos liga, staiga įvyksta labai daug permainų. Pirmiausia pasikeičia materialinė padėtis, o ilgainiui ima keistis ir tarpusavio santykiai. Tuomet kyla klausimas, kaip su tuo susigyventi. Žmonės labai skirtingai reaguoja ir netgi griebiasi kraštutinumų. Vieni bando pabėgti nuo problemų – pavyzdžiui, porose įvyksta skyrybos. Tėvai arba vaikai taipogi ima ieškoti ne visai adekvačių sprendimo būdų. Kiti, priešingai, tampa pernelyg globėjiški, savo gyvenimą paaukoja dėl artimojo ligos sekindami savo sveikatą. Pasitaiko, kad ilgainiui jiems patiems prireikia pagalbos.
Kartais kyla konfliktinės situacijos, kuomet ligonis pradedamas kaltinti, esą jis nesistengia progresuoti, tingi daryti kažką daugiau ir panašiai. Šis projektas gydymą padarys efektyvesniu. Tai padės artimiems žmonėms pasirinkti teisingas priemones ir teikti optimalią pagalbą savo namiškiams“, – pasakojo Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos (APSCA) tarybos pirmininkė Vida Matulionienė.
Su tuo susidūrusiems žmonėms paprastai nėra kur kreiptis. Artimieji gali drauge su pacientais vykti į gydymo įstaigas ir dalyvauti ligonių konsultacijose, tačiau tokia pagalba jiems nėra efektyvi ir pilnavertė.
„Šiai dienai susiformavusi tokia situacija, kad Teritorinės ligonių kasos finansuoja sergančiųjų gydymą, tačiau kenčiantiems ir dažnai neturintiems pakankamai žinių apie ligą paciento artimiesiems gerokai trūksta visavertės pagalbos. Mėginsime bendromis pastangomis šią spragą užpildyti, nes psichikos ligonio gydymo sėkmė labai priklauso ne vien nuo tinkamai parinktos terapijos, bet ir nuo šeimos narių gaunamos pagalbos“, – apie diegiamos naujovės svarbą aiškino projekto vadovė V. Matulionienė.
Konsultacijos šeimos nariams
Pasak gydytojos psichiatrės, psichoziniai sutrikimai – tai sunkūs psichikos ligų atvejai, kuomet žmones kamuoja kliedesiai, haliucinacijos ir panašūs negalavimai. Dažnai pasitaiko šizofrenija, nuotaikos sutrikimai, labai sunkūs depresijos atvejai, taip pat gali būti ūmių apsinuodijimų pasekmė.
Psichikos sveikatos centrų duomenimis, Kaune šiuo metu suskaičiuojama beveik 3 tūkst. sergančiųjų. Statistiškai skaičiuojama, kad vienas psichikos ligonis paveikia mažiausiai septynių arčiausiai esančių asmenų gyvenimo kokybę – artimųjų, draugų, kaimynų ar kolegų. Labiausiai tai paliečia šeimos narius, todėl projekto autoriai pasiryžę suteikti konsultacijas ir kitą pagalbą visiems sergančiųjų namiškiams – tėvams, vaikams bei sutuoktiniams.
Matulionienė patikino, kad specialistai nesirengia žiūrėti griežtų giminystės ryšių ir priims visus besikreipiančius: „Jei, pavyzdžiui, vienišą sergantį žmogų globoja tolimesni giminaičiai, kaimynai ar kiti žmonės, jiems mūsų parama irgi bus pravarti, tad padėsime visiems“.
Paprastai su psichikos liga, lyg su diabetu, pacientams tenka gyventi visą likusį gyvenimą. Vis dėlto pašnekovė įsitikinusi, kad teisingai parinktas, kiekvienam individualiai tinkantis gydymas, pacientui jį deramai priėmus, gali situaciją subalansuoti ir gyvenimas ligoniui bei jo artimiesiems vėl taps pilnaverčiu.
Nemokami bendruomeniški užsiėmimai
Projekto iniciatoriai jau pradėjo rinkti grupes, o rugsėjį planuojama startuoti su įvadiniu užsiėmimų kursu. Numatoma jo trukmė – trys mėnesiai. Susitikimai su specialistais maždaug dešimties žmonių grupėse vyks kartą per savaitę.
„Čia žmonės ne tik sulauks kompetentingų specialistų konsultacijų bei pagalbos, bet ir galės tarpusavyje pasitarti jiems rūpimais klausimais, pasidalinti patirtimi. Tai bus tarsi savotiška bendruomenė. Tas bendrystės jausmas žmonėms yra labai svarbus ir reikalingas – jie nesijaučia esantys vieni su savo problemomis. Tai suteikia stiprybės“, – akcentavo V. Matulionienė.
Iniciatyvoje dalyvauja penkių didžiųjų miesto poliklinikų psichikos ligų centrai. Kauniečiai, norintys tapti pagalbos tinklo dalyviais, gali kreiptis į bet kurią iš aukščiau minėtų sveikatos priežiūros įstaigų. Ši paslauga kauniečiams bus teikiama nemokamai. Daugiau išsamesnės informacijos ketinama paskelbti artimiausiu metu pradėsiančioje veikti interneto svetainėje www.psckaunui.lt
Specialistai paaiškins, kiek ir kokios pagalbos žmogui reikia, patars, kaip paskatinti jį priimti medikų skirtas gydymo priemones ir galiausiai susidėlioti sau tikslus gyvenime pagal esamą realią ligos stadiją.
„Tokiu atveju šalia esanti ir protingai, ramiai bei racionaliai į viską žvelgianti šeima tampa kertiniu aspektu. Ji tiesiog padeda pacientui panaudoti visus turimus resursus, kad gydymo ir sveikimo procesas vyktų sparčiau. Artimiesiems taps aiškiau, ką iš tiesų jie gali padaryti dėl psichikos ligos kamuojamo namiškio, kad patys gyventų pilnavertį ir kokybišką gyvenimą, o ne taptų „priedu“ prie šeimos nario ligos. Tai išties įmanoma. Didelė dalis ligonių geba jausti artėjančias krizes ir sėkmingai jas išgyvena. Žmonės tiesiog tampa patys savo ligos šeimininkai. Jie valdo ligą, o ne liga juos“, – teigė pašnekovė.
Dirbs per dešimt specialistų
Kauno miesto savivaldybės programoje „Iniciatyvos Kaunui“ projektui „Pagalbos tinklo sukūrimas Kauno miesto gyventojams, kurių artimieji serga psichoziniais sutrikimais“ skirta daugiau kaip 7,6 tūkst. eurų.
„Kauno savivaldybės indėlį vertinčiau ne vien iš materialiosios pusės. Čia kur kas svarbiau pats faktas, kad miestui rūpi mūsų specialistų dedamos pastangos. Tai tiesiog suteikia papildomos motyvacijos. Susirinkome vedini nuoširdaus entuziazmo ir tikrai norime savo darbu prisidėti prie bendros Kauno ir kauniečių gerovės“, – kalbėjo V. Matulionienė.
„Šis Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos rengiamas projektas – tikras šiuolaikiško požiūrio pavyzdys. Psichikos sveikatos specialistai į problemas žvelgia ne siaurai, bet mato bendrą jų visumą bei siūlo pažangias idėjas, kaip visa tai spręsti. Tokia iniciatyva tiksliai atliepė vieną pagrindinių miesto prioritetų – visuomenės sveikatos stiprinimą. Nūdienos aktualijų fone, kuomet vis garsiau šnekama apie streso, priklausomybių ar savižudybių prevenciją, bendram tikslui susitelkę Kauno specialistai vietoje kalbų imasi realių darbų. Toks profesionalų atsidavimas nuteikia labai pozityviai”, – akcentavo Rasa Šnapštienė, programos “Iniciatyvos Kaunui” iniciatorė.
Projekte dirbs per dešimt specialistų. Prireikus, jų gretas papildys daugiau psichoterapeutų, psichiatrų ar kitų susijusių sričių profesionalų. Medikai nusiteikę teikti pagalbą už simbolinį atlygį, daugiau dirbdami savanoriškais pagrindais.