Kauno rajonas migracijos nebijo – čia didėja gimstamumas
„Valdžios institucijos ir verslas turi dirbti taip, kad gyventojams nesinorėtų emigruoti“,- pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitikime su verslo atstovais.
Skatina darbo vietų kūrimą
Netoli Babtų, „Siestos“ užeigoje vykusiame renginyje meras dėkojo verslininkams už jų indėlį sprendžiant bendruomenės problemas ir pristatė artimiausius savivaldybės darbus.
Vieną prioritetų – skatinti investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą – Kauno rajonas sėkmingai įgyvendina jau keletą metų. Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo įmonės, investavusios į plėtrą ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų ir įdarbinusios darbuotojus, kurių daugiau kaip pusė yra Kauno rajono gyventojai, tris metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Verslo liudijimai metams Kauno rajone kainuoja tik 34 eurus. Mero teigimu, šie ir kiti sprendimai padėjo sumažinti šešėlinę ekonomiką ir nedarbą, kuris rajone svyruoja tarp 6 ir 7 proc.
Emigracija – vienas didžiausių Lietuvos skaudulių. Tačiau Kauno rajono gyventojų skaičius stabiliai didėja. Pavyzdžiui, Užliedžių seniūnijoje pernai gimė 157 naujagimiai, o mirčių užregistruota tik septynios.
Kauno rajono savivaldybė daug investuoja į vaikų darželių steigimą, mokyklų tinklo optimizavimą, kelius, vandentvarką, dviračių takų tiesimą. Kuriamos aktyvaus poilsio ir laisvalaikio zonos. Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio Vyriausybė neseniai suteikė kurortinės teritorijos statusą.
Dvi savivaldybės dirba išvien
V. Makūnas pabrėžė, kad daug problemų stengiamasi spręsti bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe: jungiami dviračių takai, tvarkomi Kauno tvirtovės fortai, kartu planuojama įrengti slidinėjimo trasą. Abi savivaldybės siekia Europos kultūros sostinės 2022 vardo.
Meras tvirtino, kad artimiausius dvejus metus vėl bus daugiausia investuojama į švietimą: statomas Domeikavos gimnazijos priestatas, prasidės Piliuonos, Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijų rekonstrukcija. Šalia Zapyškio ir Kačerginės mokyklų taip pat turėtų iškilti modernūs priestatai. Raudondvaryje, ugdymo reikmėms pritaikius buvusį Žemės ūkio inžinerijos instituto pastatą, įsikurs pradinė mokykla, biblioteka, meno mokyklos filialas.
Daug permainų įvyks ir Garliavoje, Zapyškyje, Ežerėlyje, kur bus nukreiptos ne tik savivaldybės, bet ir ES lėšos.
Siūlo holistinį metodą
Nors Kauno rajone sparčiai kuriamos darbo vietos, tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, lieka opus darbo užmokesčio klausimas.
„Atlyginimai turi didėti du tris kartus, tada susigrąžinsime emigrantus. Taip pat svarbu ugdyti pagarbą darbuotojui, matyti jo lūkesčius, motyvuoti. Jei to nebus, įmonės bus priverstos užsidaryti“,- verslininkams kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Kauno teritorinės darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius pastebėjo, kad darbo jėgos stygių galima sumažinti keliais būdais. Du iš jų jau sparčiai skinasi kelią: tai gamybos robotizavimas ir darbuotojų įvežimas iš kitų šalių. Tačiau jis pabrėžė, kad humaniškiausias ir efektyviausias būdas emigracijai stabdyti yra atsigręžimas į vietinį žmogų.
T. Bielozarevičius pasakojo apie Darbo biržos taikomas priemones darbuotojams apmokyti – vienam asmeniui skiriama tūkstančio eurų parama. Birža žada remti ir kelias sukurtas darbo vietas neįgaliesiems.
„Praradę geresnio gyvenimo viltį, žmonės suserga depresija, žudosi, todėl juos reikia ne tik konsultuoti, bet ir gydyti, suteikti psichologinę pagalbą, padėti rasti darbą“,- apie holistinio modelio taikymą kalbėjo Darbo biržos vadovas.
