Kauno rajonas ruošiasi priimti pabėgėlius
Šiandien Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos atstovai aptarė galimybes koordinuoti veiklą priimant pabėgėlius.
Susitikime dalyvavo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus l.e.p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė ir socialinė darbuotoja Eglė Rušinskaitė, atsakingi savivaldybės darbuotojai.
Anot G.Guzevičiūtės, pirmieji pabėgėlių žingsniai integruojantis į visuomenę – susirasti būstą ir darbą. Žmonėms svarbu turėti galimybę leisti vaikus į darželį ir deklaruoti gyvenamąją vietą.
Kur gyventi, pabėgėliai renkasi patys. E. Rušinskaitės pastebėjimu, pagrindiniai kriterijai – darbo pasiūla ir nebrangiai nuomojami būstai. Dažnai apsigyvenama ten, kur jau gyvena giminaičiais ar pažįstami.
Anot V.Makūno, pabėgėlių priėmimas – bendras rūpestis. Reikia ruoštis tų žmonių integravimui. Būtina išnagrinėti galimybes priimti vaikus į darželius, koreguojant esamą tvarką, apgalvoti, kaip mokyklose paruošti pedagogus mokyti kitakalbius ir kitos kultūros vaikus. Suaugusiuosius kalbos mokyti galbūt galėtų Kauno rajono švietimo centras, parengęs specialią programą.
Mero įsitikinimu, Kauno rajone nebūtų sudėtinga pasiūlyti darbą. Labai reikalingos virėjos, vairuotojai. Jais gali dirbti ir ne visai mokantys kalbą.
„Jei žmonės atvyks dirbti, norės ugdytis, mokytis kalbą, savivaldybei našta jie nebus“, – įsitikinęs V.Makūnas.
Raudonojo kryžiaus atstovės apgailestauja, kad pabėgėliams 204 eurų išmoka mokama tik I pusmetį, po to ji sumažinama dvigubai. Už tokią sumą žmogus turi savarankiškai išgyventi. Per 6 mėnesius neįmanoma nei darbo susirasti, nei kalbą išmokti. Per mažai ir kalbai išmokti skiriamų 190 akademinių valandų.
