Kauno rajono savivaldybė ir KTU gaivins Lietuvos sklandytojų meką
Kauno rajono savivaldybės ir Kauno technologijos universiteto bendradarbiavimo sutartis leis sutvarkyti Lietuvos sportinės aviacijos istorijai svarbų Netonių kalną (Raudondvario sen.).
Pirmadienį sutartį parašais patvirtino meras Valerijus Makūnas ir rektorius, prof. Petras Baršauskas. Nuo šiol KTU auklėtiniams Kauno rajono savivaldybėje bus sudarytos sąlygos atlikti praktiką, aktyviausiems studentams bus įsteigtos stipendijos, bus vykdoma kita veikla.
P. Baršauskas pastebėjo, kad Kauno rajonas yra viena sparčiausiai besivystančių Lietuvos savivaldybių, todėl svarbu stiprinti jo intelektinį potencialą.
V. Makūnas pasidžiaugė, kad vis daugiau KTU absolventų renkasi pakaunę – čia ne tik dirba, bet ir kuria šeimas, vysto verslus. Mero teigimu, didelės perspektyvos tiksliųjų mokslų atstovams veriasi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Karmėlavos oro uoste.
Vienas artimiausių bendrų KTU ir Kauno rajono savivaldybės darbų – sutvarkyti Netonių kaime esantį sklandytojų kalną. Šią, maždaug 5 ha teritoriją, patikėjimo teise valdo universitetas.
Vieta glaudžiai siejasi su Lietuvos oreivystės istorija. Vieno Lietuvos sklandymo veteranų Juozapo Romo Liekio teigimu, tarpukario laikais sklandytojai išnaudodavo Virbaliūnuose, šalia Kulautuvos, stūksantį Tamaros kalną ir aukštą Nemuno šlaitą ties Netoniais. Parasparnininkai ir sklandytojai šią vieta vadina tobula, nes čia galima ne tik pasigrožėti įspūdingais vaizdais, bet ir saugiai pakilti bei nusileisti.
Antrojo pasaulinio karo metais pakaunėje buvo sklandoma aparatais „Varna“ ir „Šarka“. Nuo 1952 m. čia prasidėjo Lietuvos sklandymo renesansas. Didelį postūmį jam davė tuometinio Kauno politechnikos instituto dėstytojo Jono Balčiūno veikla, ypač jo sukurtas sklandytuvų išvilkimo agregatas. 1948–1969 m. jis vadovavo KPI studentų sklandymo klubui, 1950 m. įsteigė parašiutininkų sekciją, vėliau kartu su bendraminčiais išleido sklandymo vadovėlį, įkūrė Lietuvos sportinės aviacijos muziejų.
V. Makūnas tvirtino, kad Netonių kalnas bus tvarkomas pasitelkus vietos bendruomenę bei partnerius iš Myslibužo (Lenkija), kur yra įamžinta S. Dariaus ir S.Girėno žūties vieta.
Meninių simbolių, skirtų legendiniams lakūnams, gali atsirasti ir Netoniuose. Pirmiausiai planuojama apvalyti kalną nuo menkaverčių krūmų, įrengti apžvalgos aikštelę, vietą bendruomenės šventėms.
