Kauno valdžios požiūris net ir socialiai remtinas šeimas pavertė įkaitais
Lietuvos tėvų forumas (LTF) atkreipia dėmesį, kad, pro pirštus žiūrėdama į vaikų maisto kokybę ir jų sveikatą, Kauno valdžia šį kartą demonstruoja dar didesnį cinizmą.
„Miesto valdžia deklaruoja, kad nemenkos dalies vaikų, lankančių Kauno vaikų lopšelius- darželius, tėvus pasieks keliolika kartų didesnės sąskaitos, nes taip neva „siekiama teisingumo”. Kodėl miestiečiai iš savo kišenės turėtų dengti rajono gyventojų vaikų ugdymo išlaidų dalį? Ar tikrai tokie drastiški sprendimai pagerins Kauno biudžeto situaciją, ar patys kauniečiai ir visa valstybė realiai iš to ką nors laimės?” – klausė LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas.
Kaip sakė LTF pirmininkas, kai kurių kauniečių šeimų laukia tikrai labai liūdnos pasekmės, jas skaudžiai pajus auginančios vaikus su negalia ar nepritekliaus kamuojamos Kaune gyvenančios ir čia gyvenamąją vietą deklaravusios šeimos, nors Kauno valdžia giriasi, kad kaip tik už jas ir kovojanti.
„Vaikų ir jų tėvų diskriminacija pagal deklaruotą gyvenamąją vietą savaime yra netoleruotina, o konkrečiai Kauno atveju, tai dar yra ir piliečių šantažas manipuliuojant vaikais, tačiau mes situaciją pamatėme ir kitu kampu. Ji atrodo dar skausmingesnė. Kai kurioms kauniečių šeimoms bus lengva ranka nubrauktos absoliučiai visos iki šiol priklausiusios lengvatos, neretai buvusios garantu, kad vaikas apskritai galės lankyti ugdymo įstaigą, kad gaus tinkamo ir šilto įvairaus maisto, kad tėvas ar mama galės įsilieti į darbo rinką”, – perspėjo D. Trečiakauskas.
Visi vaikai, lankantys Kauno darželius, gaudavo lengvatas. Tėvams tereikėjo mokėti už atžalų maitinimą, o visos kitos išlaidos būdavo padengiamos iš miesto biudžeto. Socialiai remtinų šeimų vaikams Kauno darželių lankymas iš viso nieko nekainuodavo, o vaikams su negalia buvo taikoma 50 proc. nuolaida.
Dėl ambicingo ir nepamatuoto Kauno mero bandymo parklupdyti Kauno rajoną, įkaitais tapo ir Kauno miesto vienišos mamos bei tėčiai, kurie su sutuoktiniais gyvena atskirai ar tėvas yra nežinomas. Vienu mostu Kauno valdantieji nubraukė ne tik lengvatas už ugdymą, bet ir už maitinimą. Vienišai mamai ar tėčiui už vietą darželyje kas mėnesį teks pakloti nemažas sumas siekiančias iki 200 eurų per mėnesį.
„Auginu du darželinio, du mokyklinio amžiaus vaikus, dar yra naujagimis ir jau pilnametė dukra. Mano gaunamos pajamos nedidelės, todėl iki šiol man nereikėjo mokėti už vaikų darželį. Tačiau pagal naują Kauno mero tvarką, kol nepristatysiu teismo nutarties, kad vieno iš vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, jį leisti į darželį man kainuos daugiau nei 150 eurų. Man, kaip daugiavaikei mamai, tai yra beprotiškai didelė suma” – pasakojo moteris, sukūrusi naują šeimą, gyvenanti Kaune ir čia deklaravusi savo gyvenamąją vietą.
Vaikų darželis, vadovaudamasis Kauno valdžios naujuoju nurodymu, reikalauja iš jos tokios teismo nutarties, nes minėtos moters vienos atžalos gimimo liudijime nenurodyta, kas yra tėvas. Vadinasi, nežinia, ar jis kartais netyčia negyvena Kauno rajone.
„Negalvojama nei apie miesto šeimas, nei apie kitas šeimas, nei apie vaikus apskritai. Tiesiog bandoma akiplėšiškai vadovautis siaurais merkantiliniais Kauno mero interesais. Ir tuos, kurie papuolė po šituo volu, traiško be jokio pasigailėjimo”, – situaciją vertino D. Trečiakauskas.
Pavyzdžiui, vieniša mama augina vaiką, tėvas gyvena atskirai, jis – ne kaunietis, ar tėvas iš viso yra nežinomas. Dėl to mamos laukia finansinis smūgis. „Įsivaizduokite, kad jos laukia. Jai jau ir taip sunku gyventi”, – atkreipė dėmesį LTF atstovas. Ir tokių situacijų yra ne viena ir ne dvi.
„Dėl didybės manijos padiktuoto noro prisijungti Kauno rajoną įkaitais tampa ne tik tarp Kauno miesto ir Kauno rajono kursuojančios šeimos, bet ir mieste dirbančios, mieste gyvenančios ir miestą mylinčios nepilnos ar socialinės pagalbos reikalingos šeimos, kurioms tiesiog nepasisekė, kad buvusi antroji pusė veda atskirą buitį ir tą oficialiai daro ne Kaune, ar tėčio tiesiog nėra. Ką daryti toms Kauno šeimoms, kurių vienas iš tėvų yra išvykęs dirbti į užsienį ir tai oficialiai yra deklaravęs?” – klausė D. Trečiakauskas.
Anot jo, žmonės net nežino, nei kur kreiptis, nei ką daryti. Net ne visi žino, kas jiems gresia ir milžiniškai šoktelėjusios sąskaitos tokiems žmonėms yra kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Sunkiai finansiškai gyvenančių šeimų socializacija apskritai yra daug sudėtingesnė. Ne vienai tokiai šeimai susivokti ir pakovoti už save yra didžiulis, deja, dažnai neįmanomas iššūkis. Įsivaizduokite, kokioje jie atsiduria padėtyje. Jeigu užguiti ir pažeminti jaučiasi abu ar kuris nors iš tėvų, kaip turi jaustis jų vaikai?” – klausė D. Trečiakauskas.
Lietuvos tėvų forumas kreipiasi į visus nuo šios neadekvačios situacijos nukentėjusius Lietuvos piliečius: tik visi kartu susivieniję mes galime pakovoti už save prieš tuos valdžiažmogius, kurie savo ambicijas ar verslo interesus iškelia aukščiau už vaikus, tėvus, šeimas ar valstybę. Kol mūsų teismai ir valstybinės institucijos vis stumdo šią problemą nuo vienų prie kitų, tik mes patys galime apsiginti nuo valdininkų savivalės, apriboti jų nežabotą godumą ir priversti atsakyti už savo veiksmus ir nekompetenciją.
