Kazimierai, o kad galėtumei dar kartelį į biblioteką atnešti obuolių…
Jaukų penktadienio vakarą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje susirinko gausus būrys rašytojo, sociologijos mokslų daktaro, ekonomisto Kazimiero Sventicko bičiulių, kolegų, artimųjų, šeimos narių. Prieš metus mūsų pasaulį palikęs itin pilietiškas, vienas šviesiausių Dainavos krašto žmonių, kaip ir pridera buvo pagerbtas tylos minute. Direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Lina Kamorūnaitė pristatydama ilgametį įstaigos bičiulį K. Sventicką neslėpė, jog biblioteka, atnaujinusi gražią draugystę su Alytaus krašto mokslininkų draugija „Vizija“, nusprendė šią bendrystę įprasminti atverdami parodą „Rašytojo, filosofo, ekonomisto, docento Kazimiero Sventicko veiklos atspindžiai“, kuri tapo puikiu pretekstu visiems, mylėjusiems Kazimierą, susirinkti draugėn.
Bibliografė Ilona Krupavičienė miestelėnams pristatė minėtąją parodą, kurioje eksponuojami leidiniai, publikacijos, atspindinčios Kazimiero nuveiktus darbus, pasiektus tikslus, išsakytas prasmingas mintis ir idėjas, įgyvendintas aštrias ir reikalingas iniciatyvas. Stebina tai, kad per tokį trumpą laiką šis be galo visuomeniškas žmogus spėjo nuveikti tiek daug: aktyvus įvairių draugijų narys, labdaringos veiklos dalyvis, pilietinių iniciatyvų organizatorius, Dzūkijos gamtos puoselėtojas, Kurnėnų mokyklos saugotojas.
Pagrindinis Kazimiero veiklos paminėjimo bei prisiminimų vakaro iniciatorių, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ prezidentas Rytis Zautra pradėjo tokiais žodžiais: „Žmonės yra gyvi tol, kol mes juos prisimename. Nes tik tai, kas yra užrašyta, publikuota ir akylai saugoma, gali būti perduodama iš kartos į kartą.“ Rytis, pristatęs visus K. Sventicko nuopelnus bei nuveiktus darbus, negalėjo nepaminėti ir žmogiškųjų šio visuomenininko savybių: atidumo, atjautos, noro pagelbėti, padėti, suprasti, apginti. Principinė laikysena, tiesos ir teisingumo visuomenėje paieškos buvo tapusios šio šviesaus žmogaus gyvenimo dalimi. „Kazimieras ėjo 75-uosius metus. Kiek daug liko neįgyvendinta, nenuveikta, neinicijuota, neparašyta, nediskutuota. Sunku iki galo suvokti, kokia didelė ši netektis ne tik šeimai, jo artimiesiems, mokslininkų draugijai, tačiau ir visam kraštui.“ Apie šią neeilinę asmenybę mintimis dalijosi ir negalėję atvykti jo bičiuliai, brolis Valentinas – draugijos „Vizija“ prezidentas pasistengė, kad jos būtų įgarsintos visiems susirinkusiems. R. Zautra savo kalbą baigė džiugia žinia: siekiant išsaugoti Alytaus krašto šviesuolių istorinį atminimą bus pateikta Kazimiero Sventicko kandidatūra Alytaus rajono garbės piliečio vardui suteikti.
Maloniais prisiminimais apie draugystę su Kazimieru pasidalino ir buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė. Jai į atmintį jis įsirėžė kaip labai intelektualus žmogus, tikras eruditas, kuris dar iki pasirašant bendradarbiavimo sutartį su biblioteka, dažnai čia lankėsi, dalyvavo įvairiose diskusijose, literatūriniuose vakaruose. Kiekvieną pavasarį Kazimieras atvykdavo į biblioteką su dideliu krepšiu raudonų obuolių: nuo šio neformalaus, šilto bendravimo prasidėjo ir visa kita bendra veikla.
Jaukaus vakaro pabaigai labai tiko šie kadaise Kazimiero Sventicko išsakyti paprasti, bet prasmingi žodžiai: „Daryk ką gali, ten kur esi“. Jie įrodo, kiek daug gali atsidavęs žmogus…
Paroda, įsikurdinusi stenduose, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdvėse veiks iki kovo 10 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.
