Kazlų Rūda: naujas požiūris, tempas, viešumas

„Kiekvienoje savivaldybė galima pasiekti labai daug, bet ne konkuruojant dėl valstybės investicijų programos, keliams skiriamų lėšų, o kuriant originalius sprendimus.  Lietuvoje yra ne 600 ar 6000, o tik 60 savivaldybių, ir  mums visiems gali užtekti originalių sprendimų, iš kurių ir savivaldybė, ir jos gyventojai, ir turistai galės turėti pakankamai daug naudos“, – teigia Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Prie starto linijos – Vaiko ugdymo kelias

„Rugsėjo 1-ąją pasitiksime su tarybos sprendimu  „Vaiko ugdymo kelias“. Tai reikš, kad mūsų pakopinėje švietimo sistemoje, kurią dabar atskirai sudaro vaikų darželiai, pradinės ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos, bus tarpusavyje susietos. Pavyzdžiui, pagrindinės mokyklos aštuntokas, pretenduojantis po metų lankyti gimnaziją, kartu su tėvais jau spalio mėnesį bus anketuojamas. Bus išsiaiškinama, ką jis nori  daryti, ir dėl jo iš anksto tarsis pagrindinės mokyklos ir gimnazijos šakiniai mokytojai, kad iš anksto įvertinti, ko jam reikės gimnaziniam pasirengimui. Tad jau kitais metais gimnazija apie jo atėjimą sužinos ne rugpjūčio mėnesį, kaip buvo iki šiol, o beveik prieš metus. Tuo pačiu pedagogų bendradarbiavimas panaikins kaltinimų, kad kažkas netinkamai rengia mokinį, priežastis. Tėvams rugpjūčio mėnesį nereikės sukti galvos, kur jų vaikas tęs mokslus. Ir tas švietimo įstaigų tarpusavio ryšys bus palaikomas nuo darželio. Darželinukas bus rengiamas pradinei mokyklai, pradinukas – pagrindinei, pagrindinės mokyklos mokinys – gimnazijai“, –  Kazlų Rūdos savivaldybės švietimo naujienomis dalijasi meras M. Varaška. 
Jo manymu, toks švietimo įstaigų bendradarbiavimas nesukels papildomų rūpesčių jų darbuotojams. Švietimo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, kuriems ir teks organizuoti sprendimo „Vaiko ugdymo kelias“ Kazlų Rūdos savivaldybėje beveik dvidešimt, o pakopiniuose metuose yra apie 300–350 vaikų. 
Nors Kazlų Rūdai, kaip daugeliui kitų Lietuvos savivaldybių, labai reikalingi jauni ir kūrybingi žmonės, išlydėdamas Kazio Griniaus gimnazijos 60 absolventų, meras neragino baigus mokslus grįžti, bet kvietė tapti Kazlų Rūdos ambasadoriais kituose miestuose ir kitose šalyse. „Mes turime suprasti, kad jaunimas nori pradėti kitas istorijas. Ir tas istorijas jie nori pradėti kitur, baigę mokslus Vilniuje, Kaune ar kitose šalyse. Akiračio praplėtimas jaunam žmogui yra labai svarbus dalykas, ir kviesdami juos grįžti atgal mes tą galimybę apribotume. Aš esu už tai, kad jie savo akiratį plėstų kitur, o mainais mums padėtų pasikviesti jaunus žmones iš kitų miestų“, – sako meras.

Pirmumas – viešumui

Kaip teigia savivaldybės vadovas, pirmieji naujos komandas mėnesiai buvo skirti gilinimuisi į savivaldybės veiklą, kaip panaudojami biudžeto pinigai, kaip ir kokios paslaugos užsakomos, apie atsirandančias naujoves buvo kalbamasi su savivaldybės specialistais. Dalis naujovių nukreipta viešumui didinti. „Jau sukurtas viešiesiems pirkimams skirtas interneto parduokKazlurudai.lt. Jame pateikiami viešųjų pirkimų planai, nurodomi atsakingi asmenys. Tai padaryti nebuvo lengva, nes iš tam tikrų sluoksnių sulaukėme nemenko pasipriešinimo. Tačiau, nepaisant to, sumanymą pavyko įgyvendinti ir tikimės, kad tiek mūsų vietinis, tiek aplinkinis verslas kur kas lengviau sužinos, ką ir kokiu laiku savivaldybė perka, o savivaldybei bus patogu eiti keliu, kurį seniai pasirinko daugelis savivaldybių – centralizuoti pirkimus. Pavyzdžiui, pirkti kurą ne 19 organizacijų atskirai, bet visoms vienu pirkimu. Vienu pirkimu pirkti valymo ir kitas priemones. Tai prisidės prie savivaldybės biudžeto lėšų taupymo“, – apie pirmuosius savivaldybės pokyčius kalba meras.
Kazlų Rūdos savivaldybė viešai skelbia ir kokiose savivaldybės ir biudžetinėse įstaigose reikalingi darbuotojai Informacija apie laisvas darbo vietas skelbiama interneto puslapyje dirbkKazlurudai.lt. „Sukūrus šį puslapį nei meras, nei kiti politikai tylomis nebeveda darbuotojų pas įstaigų vadovus, prašydami priimti kažkurioms pareigoms. Tikimės, pavyks ir su įstaigų direktoriais susitarsime, kad jie tylomis nebepriiminėtų žmonių į darbą. Stebėsime, kaip pas juos keičiasi darbuotojai“, – dar vieną naujovę pristato M. Varaška.

Kodėl Kazlų Rūda?

Kaip pažymi Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorė Reda Kneizevičienė, šiuo metu savivaldybėje ir jos įstaigose trūksta nemažai specialistų. Savivaldybės sukurtame tinklalapyje pastoviai skelbiama, kad reikalingi 5–6 darbuotojai. Apie laisvas vietas skelbiama kitose informacijos priemonėse.  Darbuotojų trūkumo atsiradimo priežastys, kaip teigia R. Kneizevičienė, yra kelios. Viena jų – valstybės tarnautojai, sulaukę pensinio amžiaus, privalo pasitraukti iš užimamų pareigų. Kita priežastis – tempas. „Kai kurie specialistai, pamatę, kad mūsų tempu nepajėgs suspėti, pasitraukia“, – kalba administracijos direktorė.
„Kazlų Rūdos savivaldybė turi konkuruoti su kitomis savivaldybėmis.  Šioje konkurencijoje mūsų privalumai – pakankami geras susisiekimas, savivaldybė yra netoli Kauno, nedidelės įsikūrimo ir būsto kainos, – pabrėžęs, kad renkantis specialistus lemia ne amžius, bet profesionalumas ir noras dirbti, privalumus vardija meras. –  Savivaldybė yra pasirengusi aukštos kvalifikacijos specialistams teikti tam tikras materialines sąlygas. Be tos paramos, kurią skiria  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įsirengiant pirmąjį būstą papildomą paramą suteiks ir savivaldybė. Į tai ketiname įtraukti ir verslo įmones. Jei jie savo darbuotoją traukia ne važinėti, o gyventi Kazlų Rūdos savivaldybėje ir būsto įsigijimui skiria  du tūkstančius eurų, savivaldybė pridės tūkstantį eurų, o po metų parems dar 500 eurų. Tos nuostatos suderintos su Valstybine mokesčių inspekcija ir svarstome tos paramos suteikimo modelius.“
Kaip teigia meras, savivaldybė ieško ir kitų kelių specialistams pritraukti. Ketinama plėsti  ikimokyklinio ugdymo galimybes. Planuojama pastatyti 50 vietų lopšelį-darželį. „Savivaldybės konkurencingumą prieš kitas savivaldybes didinsime ir kitomis priemonėmis, kad jaunus žmones paskatintume kurtis savivaldybės teritorijoje“, – planais pasidalija  M. Varaška.
Savivaldybės direktorė R. Kneizevičienė iškelia valstybės nuostatą, kuri apsunkina susirasti kvalifikuotų specialistų.  „Jaunam žmogui ateiti į valstybės tarnybą yra labai daug kliuvinių. Atlyginimai nėra viliojantys, o reikalavimai labai dideli. Nėra lengva išsilaikyti ir bendrųjų kompetencijų testą. Vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti valstybės tarnyboje neretai sutrukdo anglų kalba“, – teigia direktorė.

Skatins turizmą

„Kazlų Rūdos savivaldybėje visiškai nebuvo dirbama turizmo srityje, – apgailestauja meras, neslėpdamas, kad šioje srityje jis įžvelgia puikių galimybių. – Savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja turizmo plėtros galimybes. Grupei vadovauja administracijos direktorė. Tačiau mes turizmo nesiejame vien su daugeliui žinomais objektais. Ieškodami naujų galimybių turizmo plėtrai, mes puoselėjame lėtosios miesto zonos idėją. Ją aptarinėjame tiek su Lietuvos, tiek su Europos ekspertais. Labai panašūs dalykai vystomi Lenkijoje.  Akivaizdus žmogaus poreikis turėti laisvę nuo mobilaus telefono, nuo kompiuterio, kas vis labiau mus paverčia savo vergais. Mes ketiname vystyti tokį turizmą, kai tam tikroje miesto zonoje žmonės būtų skatinami palikti už durų visas technologijas, įeiti į sulėtintą retro miestą, ir pasėdėti to miesto kavinukėse, foto ateljė pasidaryti nuotrauką, kurią gaus į savo facebooką, bet tik tada, kai išeis iš lėtojo miesto. Būdami lėtajame mieste jie galės paskambinti savo draugui, bet tik laidiniu telefonu ir jei atsimins jo telefoną“, – apie perspektyvas kalba meras.
Mero pavaduotojas Marius Žitkus mano, kad savivaldybėje galėtų atsirasti ir sveikatinimo turizmas, kurį plėtoti padėtų sumanyta ligoninės pertvarka. Kazlų Rūdos ligoninė neretai yra minima taip vadinamame „mirtininkų“ sąraše. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planus jai gali tekti  atsisakyti daugelio medicinos teikimo paslaugų. „Mes pradėjome ieškoti kelių, kaip bent dalį šios įstaigos funkcionalumo išlaikyti. Su partneriais iš Lenkijos rengiamės dalyvauti projekte, kurį įgyvendinant ligoninėje atsirastų fizioterapijos paslaugų centras. Tikimės, kad galėtume būti išskirtiniai šiame krašte ir taip pritrauktume daugiau klientų. Šią idėją palankiai įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  „Ministerija, palaikydama savivaldybes, ieškančias išeičių, paremtų tokių projektų įgyvendinimą“, – dar vieną puoselėjamą idėją pristato mero pavaduotojas.

Projektai ir galimybės

Įgyvendindama sumanymus dažna savivaldybė susiduria su finansinių galimybių ribotumu.  „Kai nėra didelio biudžeto ir skolinimosi galimybės labai ribotos, savivaldybės yra labai suvaržytos, nes net neužtenka prisidėti prie projektų. Manau, Vyriausybė turėtų pakeisti šią nuostatą. Kai savivaldybė dalyvauja projektuose, kuriems 70 proc. reikalingų lėšų skiriama iš kitų šaltinių, turėtų būti sudarytos skolinimosi galimybės.  Dabar skolinimosi ribotumas taikomas net tada, kai akivaizdžiai naudinga savivaldybei. Suprasčiau, jei limitai būtų taikomi minkštuosiuose projektuose arba projektuose su tariama nauda, bet kai turime akivaizdžiai kaštus mažinančius projektus, limituoti skolinimąsi nėra tikslinga“, – mano M. Varaška.
Nepaisant šiuo metu esamu ribojimų, savivaldybės vadovas intensyviai bendrauja su bendruomenėmis, skatindami aktyviai dalyvauti projektinėje veikloje. Kartu su savivaldybės vadovais apsilankėme Plutiškių bendruomenėje. Tarp įvairių su bendruomene aptariamų klausimų meras iškėlė mintį, kaip lanksčiau reikėtų spręsti nuotekų surinkimą. Jo manymu, nedidelėse gyvenvietėse reikėtų skatinti įsirengti mažesnius valymo įrenginius, o įsirengimui reikėtų nukreipti ES paramą, kuri šiuo metu orientuota į didelius ir brangius projektus, kuriais gyventojai neskuba naudotis, nes brangus projektas pabrangina paslaugas. O ir prisijungimas prie trasos nepigiai kainuoja. Meras tikisi, kad padedant Lietuvos savivaldybių asociacijai, Seimo nariams, pavyks pasiekti žmonėms naudingesnių pokyčių.
Savivaldybės vadovai pasidžiaugė, kad bendruomenės aktyviai rengia ir teikia projektus įvairiems fondams, taip kurdami jaukesnę savo aplinką, laisvalaikį. :Ilgą laiką savivaldybės prisidėjimas prie bendruomenių projektų buvo minimalus. Mūsų politika yra kitokia. Mes sakome, kad nepaisant savivaldybės ribotų galimybių, mes finansuosime arba garantuosime finansavimą visiems bendruomenių rengiamiems projektams, ir tą darome. Kai bendruomenė parengia 10 tūkstančių eurų vertės mažosios infrastruktūros projektą, kuriame savivaldybės indėlis sudaro kiek daugiau kaip tūkstantį eurų, akivaizdu, kad prie tokio projekto verta prisidėti, nes priešingu atveju vėliau savivaldybė turės tai padaryti už 11 tūkstančių eurų“, – savivaldybės nuostatą pristato meras.
Mero pavaduotojas M. Žitkus dalinasi planais apie bendruomeninių vaikų globos ir grupinio gyvenimo namų steigimą Kazlų Rūdoje, socialinių paslaugų teikimą, užtikrinant, kad jas gautų tie, kuriems jų reikia. „Turime vieną vaikų globos instituciją, bet tikimės, kad pavyks sukurti tikrus namus vaikų šeimynoms. Tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina skirti 85 tūkstančius eurų“, – sako M. Žitkus. 
Surinkti kuo daugiau informacijos apie bendruomenių, savivaldybės gyventojų poreikius, išgirsti jų nuomonę ir apsispręsti, kuriems projektams suteikti pirmenybę tiek merui, tiek kitiems savivaldybės vadovams padeda aktyvus bendravimas per socialinį tinklą facebook.

Ieško taupymo galimybių

„Šiuo metu analizuojamos galimybės sujungti „Šilumos tinklus“ ir „Kazlų Rūdos komunalininką“. Konsultuojamės su specialistais, kurie konsultavo tokius jungimus darant kitose savivaldybėse. Manau, gyventojams tai bus naudinga. Nebus dubliuojamos funkcijos, pigesnis bus administravimas, efektyviau bus išnaudojamas transporto parkas, – taupymo galimybes apžvelgia meras. – Kitas sektorius, kuriame galime nemažai sutaupyti, yra švietimo sektorius. Dabar mūsų patiriamos išlaidos vieno vaiko ugdymui yra vienos didžiausios Lietuvoje. Mes turime apie 1300 mokinių, o išlaidos švietimo sektoriuje – apie 4,5 mln. eurų. Esame priversti skubiai mažinti administravimo išlaidas. Ir tai darysime ne pedagogų darbo vietų sąskaita, bet mažinant administravimo išlaidas, taupant lėšas per viešuosius pirkimus.“