Kazlų Rūdos apylinkėse sparnus išskleis vėjo malūnai

Suvalkijos regione iki šiol buvo vos vienas kitas elektrą gaminantis vėjo malūnas, tačiau pastaruoju metu vis daugiau atsiranda vietovių, kuriose jie iškyla. Keturiuose Kazlų Rūdos savivaldybės kaimuose, ūkininkų laukuose, planuojama per ateinančius porą metų pastatyti apie 20 pirmųjų vėjo elektrinių.

Žemaičiai suvalkiečiams negailėjo patarimų

Prieš keletą dienų Kazlų Rūdos sav. ūkininkai, vietos bendruomenių bei savivaldybės atstovai lankėsi Žemaitijoje, Pagėgių sav., siekdami išgirsti apie šio krašto bendruomenių ir ūkininkų patirtį gyvenant vėjo jėgainių kaimynystėje. Kentrių, Lumpėnų ir kitų vietovių gyventojai suvalkiečiams buvo svetingi bei atviri, mielai pasidalino savo žiniomis ir negailėjo praktinių patarimų.

Pagėgių savivaldybėje šiuo metu sukasi beveik 120 elektrinių vėjo malūnų, investuotojai čia pasirengę statyti jų dar daugiau. Pasak pagėgiškių, tokių investicijų į savivaldybę ekonominė nauda ta, jog remiamos bendruomenės, pajamas gauna ūkininkai, savivaldybės iždą papildo mokesčiai už vėjo jėgainių eksploatavimą.

„Ar sutiks savo laukuose mūsų ūkininkai statyti vėjo elektrines, lems jų apsisprendimas, nes savivaldybė tėra tik tarpininkas tarp verslininkų ir gyventojų. Mes sieksime užtikrinti, kad savivaldybės gyventojų interesai nebūtų pažeisti ir pats projektas atneštų ne nuostolius, o naudą“, – tikino Kazlų Rūdos savivaldybės mero pavaduotojas M. Žitkus.

Vėjo elektrines ketinama statyti Antanavo, Bagotosios, Būdos ir Jankų kaimiškose vietovėse, privačiuose sklypuose. Šių kaimų ūkininkai ir bendruomenių atstovai, susitikę su Pagėgių gyventojais, stengėsi kuo daugiau sužinoti informacijos kaip praktiškai visa tai įgyvendinama, kokių problemų gali kilti šias elektrines eksploatuojant. Ūkininkai domėjosi privažiavimo keliais, elektrinių priežiūros ypatumais, sutarčių su verslininkais, kurie plečia tokių elektrinių tinklą Lietuvoje, patikimumu.

Savivaldybė bus tik tarpininkė

„Savivaldybė šiuo atveju stengiasi išlikti visiškai neutralioje pozicijoje, kad nebūtų siejama su kažkokiais verslo interesais. Tai bus tiesioginė verslo investicija, iš kurios ūkininkai gaus lėšas už žemės nuomą ar ją pardavę, bendruomenės – atitinkamą investuotojų paramą jų infrastruktūros gerinimui, o savivaldybė – turto mokestį už elektros jėgaines ir tai svariai papildys savivaldybės biudžetą“, – aiškino privalumus M. Žitkus.  

Vietovės Kazlų Rūdoje gana miškingos, tačiau mokslininkų skaičiavimu vėjo turėtų užtekti, juolab elektriniai vėjo malūnai bus statomi didesnio aukščio.

„Pagėgiuose jie yra apie 80-120 m aukščio, o Kazlų Rūdos vietovėse būtų statomi apie 160 m aukščio. Pasirinktos teritorijos patenka į vėjo ruožą, kur numatoma, jog elektros energijos bus pagaminama tiek, kad šių vėjo elektrinių veikla investuotojams bus pelninga. Vietos gyventojai ir ūkininkai, kurių žemėse bus pastatytos vėjo jėgainės, asmeniškai jų gaminama elektra nesinaudos, nes ši iš karto keliaus į didįjį šalies nacionalinį tinklą. Grąžą mūsų gyventojai gaus iš investitorių, kurie įsipareigos tose konkrečiose vietovėse prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo“, – tikino Kazlų Rūdos sav. vicemeras.

Vėjo jėgainių statyboms reikia tinkamai pasiruošti

Gruodžio 16 d. Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl vėjo elektrinių išdėstymo Kazlų Rūdos teritorijoje specialiojo plano rengimo ir tikslų.  

Savivaldybės vadovai įsipareigojo išnagrinėti potencialiai tinkamas teritorijas vėjo elektrinių statybai ir suformuoti ilgalaikes vėjo elektrinių plėtros kryptis Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą gaunamos elektros tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; numatyti galimą įtaką gamtinei ir gyvenamajai aplinkai bei kompensacines priemones jai sumažinti; rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams nuo vėjo jėgainių teritorijų iki galimų pajungimo vietų, plėtoti inžinerinę ir susisiekimo sistemą, užtikrinant visuomenės poreikius bei numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, o taip pat suderinti savivaldybės, įmonių, gyventojų ir kitų asmenų ar jų grupių interesus; iš anksto deklaruoti galimiems investuotojams, jog specialusis planas konkrečiose savivaldybės teritorijose nebus tvirtinamas, jeigu jie neturės ilgalaikių paramos sutarčių su vietos bendruomenėmis arba jeigu dauguma vietos gyventojų raštu prieštaraus jam.

Planuojama, jog visas iš vėjo jėgainių investicijų surinktas nekilnojamojo turto mokestis bus skiriamas išimtinai savivaldybės biudžeto infrastruktūros programai, bendruomenės iš savivaldybės gaus bent 20 proc. nuo atliktos investicijos nekilnojamojo turto mokesčio. Projektą įgyvendinti planuojama gavus ne vieno, bet bent kelių investitorių pasiūlymus.