Kazys Varnelis žengia į pasaulinę meno sceną: atidaroma paroda Paryžiaus Pompidou centre
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę Kazio Varnelio darbų parodą „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“, kuri bus atidaryta Paryžiaus Pompidou moderniojo meno centre rugsėjo 13 dieną. Parodoje eksponuojama 16 išskirtinių optinio meno meistro darbų.
Paroda ir jos atidarymas – Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo renginių epicentre. Visuomenė parodą galės aplankyti nuo rugsėjo 14-osios iki kitų metų sausio 6-osios.
Menotyrininkė Indrė Urbelytė: paroda, kuri stebina ir žavi
Parodos kuratorė Indrė Urbelytė dirbo su Pompidou centro kuratoriumi Micheliu Gauthier, kartu atrinko K. Varnelio darbus, apgalvojo parodos koncepciją. Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė džiaugiasi galimybe pristatyti K. Varnelio kūrybą prancūzų publikai. Kartu kuratorei tokia patirtis – puiki galimybė pasisemti profesinių žinių iš Prancūzijos muziejų lauko.
„Norime, kad parodos lankytojai susižavėtų kruopščiais K. Varnelio potėpiais, iš drobės tarsi iškylančiais tūriais, kad žvelgiant į jo optinio meno kūrinius raibtų akys, tačiau netrūktų ir solidžios, klasikinės harmonijos pojūčio“, – dalijasi menotyrininkė.
Parodoje „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ Pompidou moderniojo meno centre – 16 išskirtinių K. Varnelio darbų. Nors K. Varnelis – unikalus tapytojas, rodomos ir skulptūros. Anot kuratorės I. Urbelytės, stengiamasi prancūzams pristatyti K. Varnelio kūrybos spektrą, akcentuoti jo darbų išskirtinumą ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniame kontekste.
K. Varnelis pasirinktas ir dėl daliai Lietuvos žmonių artimos gyvenimo trajektorijos – Antrojo pasaulinio karo negandose jis pasitraukė iš Lietuvos, tapo išeiviu JAV, toks likimas pažįstamas nemažai daliai lietuvių visame pasaulyje.
„Išskirtinis K. Varnelis ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip kolekcininkas. Jis nebuvo avangardistas, modernistas įprastine šio žodžio prasme, t. y. nepasirodė meno lauke su manifestu, skelbiančiu siekį sugriauti buvusį tikėjimą, buvusią sistemą, buvusį meną ir ant jo griuvėsių statyti naujus dalykus. K. Varneliui šis smurtinis, radikalus požiūris buvo gana svetimas. Tapytojas savo kūrybą stato ant kultūrinio pamato, jam svarbios klasikinės harmonijos, šviesokaitos sąvokos. K. Varnelis bando įsiterpti į tėkmę, jis neneigia tradicijos kaip tokios“, – pasakoja parodos kuratorė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus pastangomis ir dailininko sūnaus dėka vieną K. Varnelio kūrinį Pompidou meno centrui dovanoja JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Jonas Dovydėnas. Menotyrininkė I. Urbelytė atskleidžia, kad vertingi K. Varnelio optinio periodo darbai privačiose kolekcijose – gan retas reiškinys, todėl donacija išties yra išskirtinis įvykis, papildantis pasaulinės reikšmės kolekciją.
I. Urbelytė primena, kad didžiąją dalį savo kūrybos K. Varnelis išsaugojo ir vėliau padovanojo Lietuvai.
„Turime vienoje vietoje sukauptą didžiąją dalį K. Varnelio kūrybinio palikimo. Mums nereikia blaškytis per pusę pasaulio norint surinkti visą K. Varnelio „aukso fondą“ tam, kad galėtume jį eksponuoti Prancūzijoje – viskas yra čia, nuosekliai tvarkoma, saugojama, tyrinėjama. Juk esama ir kitų žymių, talentingų dailininkų tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, bet išblaškytas jų palikimas neleidžia jų tokiu būdu įrašyti į pasaulinę meno istoriją. Šis žingsnis, man regis, yra pirmasis siekiant K. Varnelį įtraukti į pasaulinį meno istorijos pasakojimą, kurio dalimi jis vis dėlto nebuvo“, – dalijasi mintimis menotyrininkė.
Rūta Kačkutė: Lietuvos sezonas Prancūzijoje – galimybė kurti ilgalaikius ryšius
Lietuvos sezonas Prancūzijoje – tai trijų mėnesių trukmės kultūros ir meno renginių ciklas, skirtas supažindinti prancūzų visuomenę su šiuolaikine Lietuva.
„Šis sezonas – tai mūsų kultūros bendruomenės gyvybingumo įrodymas ir investicija į ateitį. Tai ne tik galimybė užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius su Prancūzijos meno institucijomis, bet ir stiprinti mūsų kultūros bendruomenės saitus Lietuvoje“, – pažymi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
R. Kačkutė džiaugiasi bendradarbiavimu su prancūzų institucijomis: tiek Pompidou moderniojo meno centru Paryžiuje, tiek Vazarelio fondu Provanso Ekse, pietų Prancūzijoje. Kartu su šiais partneriais Lietuvos nacionalinis muziejus parengė ir išleido parodas Prancūzijoje lydintį katalogą apie K. Varnelio kūrybą anglų ir prancūzų kalbomis.
„Bendradarbiavimas su prancūzais dar iki Sezono pradžios kuriant katalogą, skirtą K. Varneliui ir lydintį parodas, mums didelė dovana ir džiaugsmas. Užmegzti saitai ir išleistas unikalus leidinys – ilgaamžiškesni dalykai nei pačios parodos. Įdirbis bendraujant ir kuriant kartu išliks tada, kai parodų nebeliks, o ši graži draugystė – pamatas tolesniems bendriems projektams. Išliks ir knyga, kuri pristatys prancūzakalbiams ir anglakalbiams K. Varnelį ir tada, kai parodų nei Paryžiuje, nei Provanso Ekse nebebus. Lietuvos nacionalinis muziejus taip prisideda ir prie Lietuvos, jos istorijos bei menininkų žinomumo ilgalaikėje perspektyvoje“, – pasakoja R. Kačkutė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė taip pat pabrėžė, kad K. Varnelio parodos atidarymas tokioje svarbioje ir įtakingoje meno institucijoje kaip Pompidou meno centras yra svarbus žingsnis įtraukiant Lietuvos meną į pasaulinį kultūros kanoną.
„Tokia asmenybe sunku ne tik nesididžiuoti, bet ir nenorėti parodyti pasauliui: veržlus, ambicingas, inovatyvus, gerbiantis meno pasaulio tradicijas, be galo intelektualus ir dosnus žmogus. Jo, karo pabėgėlio ir išeivio, gyvenimas pasakoja ir mūsų valstybės istoriją – juk tokia daugybė žmonių buvo priversti trauktis iš gimtosios Lietuvos“, – sako R. Kačkutė.
Kazys Varnelis – optinis klasicistas iš Lietuvos
Kazys Varnelis (1917–2010) buvo išskirtinis lietuvių menininkas, kuris savo kūryboje derino oparto technikas su klasikinio meno elementais. Gimęs Alsėdžiuose, Žemaitijoje, K. Varnelis pažintį su meno pasauliu užmezgė dar vaikystėje – padėjo tėvui Kazimieriui Varneliui, savamoksliam tapytojui ir dievdirbiui, maišyti dažus. Vėliau K. Varnelis studijavo Stasio Ušinsko klasėje Kauno taikomosios dailės institute. Karo metais išvyko į Austriją, o vėliau – į JAV.
Kartu su žmona Gabriele Varneliene lankydamasis parodose Niujorke buvo įkvėptas optinio meno darbų, tad ėmėsi savo kūrybinį kelią kreipti šia linkme. K. Varnelio darbai pasižymi itin precizišku potėpiu ir sudėtingomis, akis apgaunančiomis kompozicijomis, kurios liudija jo gebėjimą jungti tradiciją su modernizmu.
Menininko gyvenimo kelias atspindi daugybės lietuvių patirtis – bėgimą nuo karo, įsikūrimą svetur ir išlaikytą ryšį su gimtine. Apsigyvenęs Čikagoje, K. Varnelis ne tik tęsė kūrybą, bet ir sukaupė vertingą meno kolekciją, kurią vėliau padovanojo Lietuvai.
K. Varnelio kūryba, įsišaknijusi lietuviškoje kultūroje ir atvira pasauliui, dabar reprezentuoja Lietuvą tarptautinėje meno scenoje. Jo darbai, eksponuojami Pompidou centre Paryžiuje, yra ne tik Lietuvos meno pasiekimų įvertinimas, bet ir svarbus žingsnis įtvirtinant K. Varnelio vietą tarp pasaulinio lygio optinio meno meistrų.
Lietuvos nacionalinio muziejaus renginiai Lietuvos sezone Prancūzijoje
Lietuvos sezono metu taip pat bus atidaryta paroda „Etnografinis opartas“ (kuratorė I. Urbelytė) Vazarelio fonde (Fondation Vasarely), kuri atskleis lietuvių liaudies meno ir šiuolaikinio oparto sąsajas. Parodoje tradicinės lietuviškos lovatiesės bus pristatomos šalia K. Varnelio kūrybos, o ekspoziciją papildys specialiai šiam projektui sukurta kompozitoriaus Mato Samulionio muzika.
Be parodų Pompidou centre ir Vazarelio fonde, Lietuvos nacionalinis muziejus spalio 16 d. taip pat organizuoja atvirą apvaliojo stalo diskusiją „Permąstyti tapatybę: muziejai ir paveldas karo kontekste“ Luvro muziejuje, kurioje bus nagrinėjamas muziejų vaidmuo karo metu. Tą pačią savaitę Luvre vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus administruojamos muziejinių kompetencijų ugdymo programos MARTA mokymai, kurių tikslas – tobulinti Lietuvos muziejininkų profesinius gebėjimus.
Rugsėjo 21–22 dienomis Grenoblyje vyks istorijų pasakojimo pasirodymas „Partizanių dainos“, kuriame susipins Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos moterų pasipriešinimo istorijos.
„Viliuosi, kad Lietuvą prancūzai pamatys kaip kūrybingą, novatorišką, vieningą šalį ir atkreips dėmesį į mūsų unikalią, gražią, bet ir kupiną iššūkių istoriją. Ir kad šis buvimo su prancūzų publika laikas mums padės įtikinti partnerius Prancūzijoje, kaip svarbu remti Ukrainą šiuo jai ir visai Europai sunkiu metu“, – apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje pasakojo R. Kačkutė.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje – tai unikali galimybė Lietuvos kultūrai atsiskleisti tarptautinėje arenoje, užmegzti tvirtus kultūrinius ryšius su Prancūzija ir pristatyti pasauliui savo turtingą istoriją bei šiuolaikinį meną.
